Sinajaus kalnas — brangakmenis dykumoje
NIEKADA nepamiršiu to jaudulio, kurį patyriau pirmąkart išvydęs senovinį Sinajaus kalną. Vingiuodamas per karštą, dulkėtą Sinajaus pusiasalį Egipte, mūsų taksi netikėtai atsidūrė plačioje, atviroje ar-Rachos lygumoje. Išvydome įspūdingą vaizdą: iš žemės kilo status Sinajaus kalnas. Jis atrodė lyg brangakmenis dykumoje. Suvirpėjo širdis — juk tai galėjo būti tas pats kalnas, kur Mozė gavo Įstatymą nuo Dievo!
Nors iki šiol ginčijamasi dėl tikslios biblinio Sinajaus kalno vietos, daugelį amžių keliautojai atvyksta ten manydami, jog tai esąs žymusis kalnas. Jau trečiajame m. e. amžiuje atkeliaudavo asketai, norėję atsidėti religiniams apmąstymams. Šeštajame amžiuje Bizantijos imperatorius Justinianas I įsakė pastatyti ten į tvirtovę panašų vienuolyną. Taip buvo apsaugoti asketai ir įtvirtintas toje teritorijoje Romos valdymas. Šis vienuolynas, įsikūręs netoli senovinio Sinajaus kalno papėdės, žinomas kaip Šv. Kotrynos vienuolynas. Tad pakeliaukime drauge po Sinajaus kalną.
Kelionė po kalną
Po kelionės sausu slėniu taksi vairuotojas beduinas išlaipina mane su draugu prie pat vienuolyno. Stačios uolos, medžiai palei vienuolyno sienas bei žaliuojantis sodas sukuria gražų vaizdą. Tačiau mes einame pro šalį, nes dabar mūsų tikslas — užkopti į pietinę keterą ir ten pernakvoti. Ta ketera — Džebel Musa, tai reiškia „Mozės kalnas“; tradiciškai ji laikoma Sinajaus kalnu.
Dvi valandas keliavome prie vadinamosios Elijo praustuvės, mažo slėnio, kuris kerta trijų kilometrų ilgio Sinajaus kalnagūbrį. Pasakojama, jog netoliese esančioje oloje Elijas girdėjo Dievo balsą (1 Karalių 19:8-13). Sustojame atsipūsti po 500 metų senumo kiparisu. Čia yra ir senovinis šulinys. Koks skanus jo švarus, šaltas vanduo, kurį pasiūlo draugiškas beduinas!
Laikydamiesi įprasto turistų maršruto, dar 20 minučių kopiame 750 akmeninių laiptų iki pat viršūnės. Čia yra maža bažnyčia. Vienuoliai tvirtina, kad ji pastatyta kaip tik toje vietoje, kur Mozė gavo Įstatymą. Prie bažnyčios yra uolos plyšys, kuriame, anot jų, praeinant Dievui pasislėpė Mozė (Išėjimo 33:21-23). Tačiau aišku viena: tikrųjų vietų niekas nežino. O vaizdas iš viršaus išties įspūdingas! Įdėmiai apžiūrime rausvo granito kalnų virtines, tolstančias už akmenuotos lygumos. Pietvakariuose kyšo 2637 metrų Džebel Katerina, arba Katerinos kalnas; tai aukščiausia tos vietovės viršūnė.
Kopiame į gretimą Ras Safsafės kalną
Kitą dieną turime galimybę įkopti į Ras Safsafės viršukalnę, kuri yra tame pačiame trijų kilometrų ilgio kalnagūbryje kaip ir Džebel Musa. Ras Safsafė yra šiaurinė ketera ir šiek tiek mažesnė už Džebel Musą. Ras Safsafė netikėtai iškyla iš ar-Rachos lygumos, kur galbūt buvo apsistoję izraelitai, kol Mozė ant kalno gavo Įstatymą nuo Jehovos.
Kopdami į Ras Safsafę, kertame mažesnes viršukalnes bei klonius, praeiname pro apleistas koplyčias, sodus bei šaltinius; jie primena laiką, kai per šimtą vienuolių bei atsiskyrėlių gyveno olose ir akmeninėse celėse. Dabar čia yra tik vienas vienuolis.
Šį vienišą vienuolį sutinkame sode, apsuptame aukšta spygliuotos vielos tvora. Priėmęs mus, jis aiškina, jog penkerius metus dirba sode ir tik kartą per savaitę nusileidžia į vienuolyną. Jis parodo mums kelią į Ras Safsafę ir mes kopiame aukštyn, kol pagaliau stovime virš mus supančių kitų keterų. Apačioje plyti ar-Rachos lyguma. Būdamas čia, įsivaizduoju esąs vietovėje, į kurią Mozė užlipo iš izraelitų stovyklos, kad stotų Dievo akivaizdon. Mintyse matau tris milijonus izraelitų, susirinkusių „priešais kalną“ šioje plačioje lygumoje. Tarsi regiu Mozę, nusileidžiantį gretimu tarpekliu, nešiną dviem lentelėmis su jose įrašytais Dešimčia įsakymų (Išėjimo 19:2; 20:18; 32:15).
Patenkinti, kad ne veltui sunkiai kopėme, saulei leidžiantis grįžtame į savo palapinę. Prie mažos ugnelės skaitome Išėjimo knygoje aprašytus čia patirtus Mozės išgyvenimus ir tada einame miegoti. Kitą rytą beldžiamės į Šv. Kotrynos vienuolyną.
Vienuolyne
Šv. Kotrynos vienuolynas laikomas vienu iš svarbiausių krikščioniškojo pasaulio paminklų. Prižiūrimas Graikijos stačiatikių vienuolių, jis garsus ne tik dėl vietovės, bet ir ikonomis bei biblioteka. Ilgą laiką Šv. Kotrynos vienuolynas buvo izoliuotas, tad lankytojai atvykdavo retai ir buvo laukiami. Vienuoliai apkabindavo svečius, draugiškai pabučiuodavo, net nuplaudavo jiems kojas. Svečiai galėdavo laisvai vaikščioti po daugybę išsibarsčiusių pastatų už beveik 14 metrų aukščio vienuolyno sienų. ‛Pasilikite savaitei, mėnesiui, kiek tik norite’, — mandagiai kviesdavo vienuoliai. Tačiau šiomis dienomis maždaug dvylika likusių vienuolių nebeįstengia būti tokie svetingi. Dabar vienuolyną kasmet aplanko apie 50000 žmonių.
Dėl tokios daugybės žmonių lankymasis ribojamas: dirbama tris valandas per dieną, penkias savaitės dienas. Lankytojai gali apžiūrėti tik mažą vienuolyno dalį: kiemą su Mozės šuliniu (anot legendos, toje vietoje Mozė sutiko savo būsimąją žmoną), Atsimainymo bažnyčią (manoma, seniausią pasaulyje veikiančią bažnyčią) bei knygyną. Lankytojams dar parodoma Degančio krūmo koplyčia, pasak vienuolių, tiksli vieta, kur pirmąkart Mozė patyrė Dievo artumą. Vienuoliai mano, jog tai švenčiausia žemės vieta, tad lankytojų paprašo nusiauti batus, kaip kad Dievas nurodė Mozei (Išėjimo 3:5).
Nuliūdome, kai neleido apžiūrėti garsiosios vienuolyno bibliotekos, kuri mus domino labiausiai. Į mūsų prašymą padaryti išimtį gidas sušuko: „Neįmanoma! Už keleto minučių uždarys vienuolyną.“ Tačiau netrukus, mums atsilikus nuo grupės, gidas sušnibžda: „Eime!“ Pralendame pro virves, užlipame laiptais, praeiname pro mus pamačiusį nustebusį vienuolį prancūzą ir atsiduriame vienoje iš seniausių bei garsiausių pasaulio bibliotekų! Joje yra per 4500 veikalų graikų, arabų, sirų bei egiptiečių kalbomis. Anksčiau joje buvo saugomas ir neįkainojamasis Sinajaus kodeksas. (Žiūrėk lentelę 18-ame puslapyje.)
Liūdnas atsisveikinimas
Ekskursijos pabaigoje apžiūrime už vienuolyno sienų esantį rūsį su mirusiųjų palaikais. Rūsyje atskirai supilti vienuolių bei atsiskyrėlių kojų, rankų, kaukolių ir kitų kūno dalių kaulų kalnai. Kaukolių kalnas beveik siekia rūsio lubas. Kam reikalinga tokia siaubinga vieta? Vienuoliai turi tik mažas kapines. Tad kai kas nors miršta, pagal jų paprotį seniausiojo kapo kaulai išimami, kad kapavietė būtų atlaisvinta. Kiekvienas vienuolis žino, jog vieną dieną jo kaulus perkels į rūsį.
Taigi ekskursija baigiasi liūdnu įspūdžiu. Tačiau keliauti tikrai vertėjo. Pamatėme įspūdingų vaizdų bei garsųjį vienuolyną. Išvykstant apima didžiausias jaudulys: juk galbūt vaikščiojome tais pačiais takais, kaip ir Mozė bei Izraelio tauta prieš 3500 metų čia, ant dykumos brangakmenio — Sinajaus kalno. (Atsiųsta.)
[Rėmelis 18 puslapyje]
Svarbus radinys
Devynioliktame amžiuje vokiečių biblistas Konstantinas fon Tišendorfas Šv. Kotrynos vienuolyne rado ketvirtojo amžiaus graikiškąjį Biblijos rankraštį, dabar vadinamą Sinajaus kodeksu. Jame yra visi Graikiškieji Raštai ir daug Hebrajiškųjų Raštų iš graikiškosios Septuagintos. Šis rankraštis — tai vienas iš seniausių žinomų visų Graikiškųjų Raštų egzempliorių.
Tišendorfas norėjo išleisti šį, jo žodžiais tariant, „neprilygstamą brangakmenį“. Jis sakėsi pasiūlęs vienuoliams perduoti rankraštį Rusijos carui, kurio, kaip Graikijos Stačiatikių bažnyčios globėjo, įtaka būtų naudinga vienuolynui.
Ant vienuolyno sienos kabo Tišendorfo palikto laiško vertimas su pažadu ‛grąžinti rankraštį nesugadintą bei geros būklės, kai tik Šventoji Sinajaus kalno brolija paprašys’. Tačiau Tišendorfas jautė, kad vienuoliai nesuvokė didelės rankraščio vertės ar būtinybės jį išleisti, ir Šv. Kotrynos vienuolynui jo negrąžino. Nors vėliau už rankraštį vienuoliai gavo iš Rusijos vyriausybės 7000 rublių, jie iki šiol labai nepasitiki mokslininkais, bandančiais pažvelgti į jų brangenybes. Galiausiai Sinajaus kodeksas atsidūrė Britų muziejuje, kur jį galime matyti ir šiandien.
Pažymėtina, jog 1975 metais po Šv. Kotrynos vienuolyno šiaurine siena buvo rastos 47 dėžės su ikonomis bei rankraščiais. Tarp radinių buvo ir daugybė Sinajaus kodekse trūkusių lapų. Kol kas šie lapai prieinami ne visiems, o tik labai nedidelei mokslininkų grupei.
[Žemėlapiai 17 puslapyje]
Sinajaus kalnas
[Šaltinių nuorodos]
NASA photo
Mountain High Maps® Copyright © 1997 Digital Wisdom, Inc.
[Iliustracija 16, 17 puslapiuose]
Ar-Rachos lyguma bei Ras Safsafė
[Šaltinio nuoroda]
Pictorial Archive (Near Eastern History) Est.
[Iliustracijos 18 puslapyje]
Džebel Musa ir Šv. Kotrynos vienuolynas
[Šaltinių nuorodos]
Pictorial Archive (Near Eastern History) Est.
Fotografuota maloniai leidus Britų muziejui