Nuo akmens iki brilianto

Gauta iš Atsibuskite! korespondento Belgijoje

DĖL savo nepaprasto grožio šis brangakmenis mėgiamas jau daugelį amžių. Dėl savo kietumo (tai kiečiausias žinomas gamtinis kūnas) jis plačiai naudojamas gaminant įrankius bei techniką. Šis nuostabus akmuo yra deimantas.

Apie daugelį garsių deimantų sukurta įdomių pasakojimų. Deimantas, pavadintas „Kohinuru“, tai yra „Šviesos kalnu“, atrastas prieš septynetą šimtmečių Indijoje. Iš pradžių šis akmuo buvo grublėtas ir svėrė 191 karatą, tačiau nušlifuotas palengvėjo iki 109.a „Kulinanas“, vienas iš Britanijos karališkųjų brangakmenių, yra pats didžiausias atrastas ir suskaldytas deimantas.

Nuo uolienos iki brangakmenio

Iš pradžių deimantai nebūna gražūs brangakmeniai. Daugumą reikia iškasti iš žemės. Norint gauti vieną karatą gryno deimanto, reikia iškasti ir išsijoti vidutiniškai 250 tonų žemės. Iš 40—50 milijonų karatų deimanto, iškasamo per metus, juvelyriniams dirbiniams tinka tik mažytė dalelė.

Neapdoroti deimantai rūšiuojami pagal dydį, grynumą, spalvą bei formą. Kone kiekviename neapdirbtame deimante yra priemaišų. Tačiau pasitaiko dalių, kuriose jų nėra arba yra labai mažai. Dalis be priemaišų atskeliama ar atpjaunama. Jeigu brangakmenis didelis ir labai vertingas, meistras kartais daugelį mėnesių svarsto, kaip jį perskelti. Tai suprantama; juk užtenka tik vienos klaidelės skeliant ir deimantas gali netekti dalies arba visos savo vertės.

Galiausiai, nušlifavus deimantus išryškėja jų sienelės, kurios turi atitikti brangakmenio formą. Jos atspindi šviesą, tad deimantai garsėja savo žvilgesiu.

Kitą kartą, kai žavėsiesi deimanto spindesiu bei grožiu, prisimink, kaip sunkiai triūsia rūdkasiai ir kaip tiksliai bei meistriškai darbuojasi amatininkai. Be jų nepatrauklus stikliškas akmuo niekuomet nebūtų tapęs gražiu briliantu.

[Išnaša]