Perkūnija — baimę kelianti debesų karalienė

Gauta iš Atsibuskite! korespondento Australijoje

DAUGELĮ nuo vaikystės žavi debesys. Vienas aštuoniasdešimtmetis prisimena, kaip būdamas mažas dažnai išsitiesęs žolėje stebėdavo „danguje [debesų] paradą“. Jis atsimena svarstydavęs, iš ko jie padaryti. Gal iš medvilnės? Kodėl visi skirtingi? Štai, vienas — tarsi burlaivis, kitas — lyg šuoliuojantis žirgas. Dar kitur tarsi kokia pilis pūpso. Padange plaukiantys įvairiausių formų bei dydžių debesys žadino jo vaikišką vaizduotę. Jis sako iki šiol mėgstąs stebėti debesis, tarytum „žaidžiančius šaradą“ danguje. Galbūt ir tau tai malonu.

Tačiau patys įspūdingiausi ir didingiausi debesys — tie, kurie moka „kalbėti“. Jie vadinami audros debesimis. Būtent jie tokie grėsmingi ir juodi, kartais pakyla į šešiolikos ar daugiau kilometrų aukštį ir sukelia perkūnijas. Jeigu debesų susidaro daug, jie ima tviskėti žaibais bei griausmingai dunda. Naktį, trankantis perkūnui, jie gali sušvisti ryškiu fejerverku, kuriam neprilygsta jokie žmonių sukurti šviesos ir garso efektai. Stiprių vėjo gūsių nešami, šie debesys pratrūksta liūtimi bei kruša ir nuplaukia tolyn, švariu ir gaiviu lietumi pagirdydami išdžiūvusią žemę.

Kaip kyla perkūnijos

Žmogus jau mato Žemę iš kosmoso. Jis pastebi debesų kilimą, dengiantį kone visą planetą. Rašytojas Fredas Hapgudas sako, jog „pusę Žemės paviršiaus, tai yra 250 milijonų kvadratinių kilometrų, visuomet gaubia [debesys] — sluoksniniai, kamuoliniai, dygsniuoti, siūliški, nėriniuoti, putlūs, ryškiai švytintys ir tamsūs, žydintys, besidriekiantys, plaukiantys ir dunksantys visur po dangumi“. Dalis šių debesų sukelia perkūnijas; žemėje kasmet būna iki 15000000 perkūnijų, o kiekvieną akimirką siaučia apie 2000 audrų.

Perkūnija prasideda, kai tankus šaltas oro sluoksnis pakyla virš ne tokio tankaus drėgno oro sluoksnio. Dėl saulės karščio, oro fronto ar vietovės iškilumo šiltas, drėgnas oras kyla aukštyn ir veržiasi pro šaltąjį. Susidaro oro srovės, o šilumos energija, susikaupusi ore ir vandens garuose, virsta vėjo bei elektros energija.

Palankiausios atmosferos sąlygos susidaryti perkūnijai vyrauja pietinėse juostose. Dabar aišku, kodėl tiek daug perkūnijų kyla Pietų Amerikos bei Afrikos žemyne ir kodėl daugiausia audrų praūžia Centrinėje Afrikoje bei Indonezijoje. Kampaloje (Uganda) užregistruotas rekordas — 242 audringos dienos per metus. Deja, perkūnijų būna ir daugelyje kitų žemės vietų.

Dangaus fejerverkai

Griaustinis ir žaibas — tai du visiems akivaizdūs perkūnijos požymiai. Kas gi sukelia šiuos įspūdingus ir dažnai bauginančius reiškinius? Žaibas — tai elektros išlydis. Jis susidaro tuomet, kai dviejų vietų elektros krūvio skirtumas padidėja tiek, kad pramušamas izoliacinis oro sluoksnis. Išlydis gali įvykti tarp to paties debesies dalių, tarp debesų arba tarp debesų ir žemės. Tvykstelėjus žaibui, elektros išlydis staiga įkaitina orą iki nepaprastai aukštos temperatūros — 30000 laipsnių Celsijaus.

Žaibas gali būti linijinis, šakotinis arba amalas (žaibas be griaustinio). Jei išlydis atrodo lyg vienas dantytas kanalas, tai — linijinis žaibas. Jeigu matomos kelios kanalo šakos, tai yra šakotinis žaibas. O jei žaibas blykčioja pačiame debesyje, jis vadinamas amalu. Pasak specialistų, dažniausiai mes stebime žaibą tarp debesies ir žemės.

Žaibas gali pakenkti gyvybei, net užmušti ir sužaloti žmones bei gyvūnus. Didžiausias pavojus žmonėms gresia atvirose vietose — paplūdimiuose, golfo aikštelėse ar kaimo vietovėse, nes ten jie neapsaugoti nuo elektros krūvio. (Žiūrėk rėmelį 15 puslapyje.)

Iš gavusiųjų žaibo smūgį miršta tik apie 30 procentų, o greitai suteikus pirmąją pagalbą ilgalaikių sužalojimų paprastai išvengiama. Kalbos, kad žaibas negali keliskart trenkti į tą pačią vietą, yra nepagrįstos!

Žaibai sukelia daugybę gaisrų, kurie nuniokoja didžiulius žemės plotus. Jungtinėse Valstijose dėl žaibo kyla maždaug 10 procentų visų miško gaisrų. Tai sudaro daugiau kaip 35 procentus viso sudegančio miškų ir krūmynų ploto.

Tačiau žaibai būna ir naudingi. Pavyzdžiui, miškams teikiama nauda yra keleriopa. Dėl žaibo kilę maži gaisrai sunaikina žaliąją miško dangą ir taip sumažina pavojų įsiliepsnoti didesniems, medžių viršūnes siekiantiems gaisrams. Žaibas pakeičia dujinį azotą, kurio negali pasisavinti augalai. Jis virsta azoto junginiais, reikalingais formuotis augalo audiniams ir bręsti sėkloms, kurios gyvūnams teikia labai svarbius baltymus. Paskaičiuota, kad nuo 30 iki 50 procentų su lietumi iškrintančio azoto oksido susidaro žaibuojant, o kasmet visame pasaulyje taip pasigamina 30 milijonų tonų sujungtojo azoto.

Didžiausia audros nauda

Griaudžiant perkūnijai gali iškristi milžiniški vandens kiekiai. Kodėl per trumpą laiką iškrinta tiek daug kritulių? Pirmiausia todėl, kad stiprus kylančio oro srautas sulaiko didelį kiekį vandens ir staiga jį paleidžia. Taip lyjant per vieną valandą iškrinta iki dviejų šimtų milimetrų kritulių. Be abejo, tokia smarki liūtis gali būti pražūtinga.

Jeigu audra slenka lėtai, daugiausia kritulių tenka mažam žemės plotui, ir tai gali sukelti staigų potvynį. Per tokią audrą patvinsta upės ir upeliai. Paskaičiuota, kad Jungtinėse Valstijose iš visų sukeltų liūčių maždaug trečdalį žalos padaro perkūnijų sukelti staigūs potvyniai.

Tačiau vėjo atnešti krituliai teikia ir naudos. Daug vandens patenka į dirvožemį, rezervuarus bei užtvankas. Kaip rodo tyrimai, kai kuriose vietovėse nuo 50 iki 70 procentų visų kritulių iškrinta griaudžiant perkūnijai. Taigi tose vietovėse audros yra gyvybiškai svarbios.

O kaip su kruša?

Perkūniją dažnai lydi daug žalos pridaranti kruša. Ji susidaro sušalus lietaus lašams, kurie mėtomi oro srovių padidėja. Ledo gabaliukų pasitaiko neįtikimai didelių ir sunkių. Kalbama, kad 1925-aisiais Vokietijoje nukrito 26x14x12 centimetrų dydžio ledėkas. Svėrė jis apytikriai du kilogramus. 1970 metais Kanzaso valstijoje nukrito vienas didžiausių Jungtinėse Valstijose užregistruotų ledėkų. Didžiausias jo perimetras buvo 44 centimetrai, o svėrė jis 776 gramus. Krisdamas iš didelio aukščio toks ledo gabalas gali lengvai užmušti žmogų.

Laimei, ledukai paprastai būna daug mažesni ir veikiau tik erzina. Perkūnijoms su kruša būdinga tai, kad jos nuniokoja palyginti nedidelę teritoriją. Tačiau visame pasaulyje žemės ūkis kasmet dėl krušos patiria šimtų milijonų dolerių nuostolį.

Viesulai ir perkūnijos

Turbūt pavojingiausias perkūnijų sukeliamas reiškinys yra viesulas. Iš tikrųjų visi viesulai kyla dėl perkūnijų, tačiau ne visas perkūnijas lydi viesulai. Viesulas yra kelių šimtų metrų skersmens smarkiai besisukantis siauras oro stulpas, nutįsęs iš juodo audros debesies. Vėjo greitis smarkiausio viesulo centre gali siekti 400 ar 500 kilometrų per valandą. Galingi sūkuriniai vėjai ir jų centre susidarę stiprūs kylančio oro srautai gali sugriauti pastatus ir išsviesti į orą aštrias nuolaužas. Viesulai siaučia daugelyje pasaulio šalių.

Horizontalūs vėjai, sukelti žemyneigių šalto oro srautų ir staigių trumpų audrų, nėra tokie įspūdingi, tačiau gana pavojingi. Dėl žemyneigių oro srautų gali atsirasti žalingi pažemio vėjai, kurių greitis siekia iki 150 kilometrų per valandą. Staigios trumpos audros daug stipresnės ir praūžia 200 kilometrų per valandą greičiu.

Akivaizdu, jog perkūnijų ignoruoti negalima. Turim suvokti jų keliamą pavojų. Jos yra vienas iš daugelio reiškinių, kuriuos vis dar turime geriau pažinti.

[Rėmelis/iliustracija 15 puslapyje]

Kaip išvengti žaibo smūgio

Australijos skubios pagalbos valdyba užėjus perkūnijai siūlo šiuos apsisaugojimo būdus.

Apsaugos priemonės lauke

◼ Ieškok priedangos tvirtą stogą turinčiose transporto priemonėse arba pastatuose; nesislėpk mažuose statiniuose, medžiaginėse palapinėse ar po vienišais medžiais. 

◼ Jei esi atviroje vietoje, atsitūpk atskirai (geriau įduboje), suglausk kojas ir nusiimk nuo savęs matalinius daiktus. Ant žemės nesigulk, tačiau stenkis nebūti aukštesnis už kitus tos vietovės daiktus.

◼ Jei šiaušiasi plaukai ar nuo aplinkinių daiktų (akmenų ir tvorų) sklinda ūžesys, nedelsdamas palik tą vietą.

◼ Neleisk aitvarų ar kitų skraidymo aparatų su laidiniu valdymu.

◼ Būdamas lauke, nelaikyk rankoje ilgų ar metalinių daiktų, tokių kaip meškerės, lietsargiai ir golfo lazdos.

◼ Nesiliesk ir nestovėk prie metalinių konstrukcijų, vielinių tvorų arba metalinių drabužių dalių.

◼ Nejok ant arklio, nevažiuok dviračiu ar atvira transporto priemone.

◼ Jei važiuoji mašina, sulėtink greitį arba sustok kuo toliau nuo aukštų medžių ir elektros linijų. Pasilik tvirtą stogą turinčiose transporto priemonėse bei priekabose, tačiau nesiliesk ir nesišliek prie metalinių jų dalių.

◼ Jeigu maudaisi ar slidinėji ant bangų, nedelsdamas lipk iš vandens ir ieškok pastogės.

◼ Jei irstaisi valtimi, kuo greičiau lipk ant kranto. Jeigu tai padaryti nesaugu, ieškok priedangos po aukštu statiniu — tiltu ar prieplauka. Patikrink, ar valties stiebas bei vantai gerai įžeminti į vandenį.

Apsaugos priemonės viduje

◼ Laikykis kuo toliau nuo langų, elektros prietaisų, vamzdžių ir kitų metalinių įrengimų.

◼ Nekalbėk telefonu. Jei būtina iškviesti pagalbą, kalbėk kuo trumpiau.

◼ Prieš audrą atjunk lauko anteną ir radijo bei televizoriaus elektros laidus. Atjunk kompiuterio modemus ir maitinimo šaltinius. Tuomet pasitrauk nuo elektros prietaisų.

[Šaltinio nuoroda]

Paimta iš leidinio Severe Storms: Facts, Warnings and Protection.