Atpažinti vienintelį tikrąjį Dievą

NUO pat savo gyvavimo pradžios žmonija turėjo daug dievų. Jų buvo tiek daug, kad sunku nustatyti, kiek dievų ir deivių iš tikrųjų garbinta žemėje; jų suskaičiuotume milijonus.

Priėjus išvadą, jog yra Dievas, kyla klausimas: kuris iš visų dabar ir anksčiau žemėje garbintų dievų — tikrasis Dievas? Kad yra tik vienas tikrasis Dievas, kurį galime tokiu vadinti, aiškiai sakoma Biblijoje Jono 17:3: „O amžinasis gyvenimas — tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų — Mesiją.“

Skiriamasis vardas

Protinga manyti, jog kiekvienas asmenybe laikomas dievas turi turėti vardą, išskiriantį jį iš kitų, turinčių vardus, dievų. Toks vardas turėtų būti paties dievo nurodytas, o ne jo garbintojų sugalvotas.

Šiuo požiūriu iškyla labai mįslingas faktas. Daugelis veikiančių religijų priskiria savo dievams vardus; tačiau žydai ir vyraujančios krikščionijos bažnyčios savojo dievo nevadina jokiu išskirtiniu vardu. Jos vartoja titulus Viešpats, Dievas, Visagalis ir Tėvas.

Leidinyje Theology Deividas Klainsas rašė: „Maždaug tarp penktojo ir antrojo amžių p. m. e. Dievui atsitiko nelaimė — jis prarado vardą. O tiksliau: žydai nustojo vartoti Dievo asmeninį vardą Jahvė ir ėmė taikyti Jahvei įvairias perifrazes: Dievas, Viešpats, Vardas, Šventasis, Esantysis, net Vieta. Jeigu vardas Jahvė ir buvo Biblijos tekste, skaitytojai tarė jį Adonai. Galutinai sugriovus šventyklą nutrūko ir apeigos, per kurias tas vardas buvo vartojamas. Taip buvo užmirštas net tikrasis to vardo tarimas.“ Tačiau niekas negali tikrai pasakyti, kada ortodoksai žydai nustojo garsiai tarti Dievo vardą ir pakeitė jį hebrajiškais žodžiais „Dievas“ ir „Suverenus Viešpats“.

Atrodo, kad stengiantis nustatyti „vienintelį tikrąjį Dievą“ pirmiausia svarbu sužinoti jo vardą. Jį surasti visai nesunku, nes Visagalio Dievo, Kūrėjo, vardas tiesiogiai ir aiškiai nurodytas Psalmių 83:18: „Kad žmonės sužinotų, jog tu, kurio vienintelio vardas JEHOVA, esi aukščiausiasis visai žemei“ (King James Version).

Jehova ar Jahvė?

Nors King James Version bei kituose Biblijos vertimuose yra vardas Jehova, kai kurie labiau mėgsta vartoti vardą Jahvė. Kuris vardas teisingas?

Dauguma senovinių Biblijos rankraščių buvo parašyti hebrajų kalba. Hebrajiškuosiuose Raštuose Dievo vardas randamas beveik 7000 kartų ir yra parašytas keturiomis priebalsėmis — JHVH. Šis iš keturių priebalsių sudarytas žodis paprastai vadinamas Tetragrama; tai graikiškas dūrinys, reiškiantis „keturios raidės“. Nesutarimas, kaip tiksliai tarti, kyla dėl to, kad ankstyvieji hebrajiškieji raštai turėjo tik priebalses, o balsių skaitytojui orientuotis nebuvo. Taigi kokias balses prie keturių priebalsių skaitytojas pridėdavo, taip ir buvo tariama Tetragrama — Jahvė arba Jehova. Daugelio hebrajų kalbos žinovų teigimu, teisingiau yra tarti Jahvė.

Vis dėlto nuosekliau tarti Jehova. Kodėl? Tartis Jehova gyvuoja jau šimtmečiais. Nesutinkantys su tuo turėtų atmesti ir priimtą žodžių „Jeremijas“ bei „Jėzus“ tartį. Pagal originalųjį hebrajišką tarimą, žodį „Jeremijas“ reikėtų tarti Jir·mejaʹ arba Jir·mejaʹhu, o žodį „Jėzus“ — Je·šuʹaʽ (hebrajiškai) arba I·e·susʹ (graikiškai). Taigi daugelio Biblijos tyrinėtojų, tarp jų ir Jehovos Liudytojų, nuomone, nuosekliau laikytis seniai žinomo tarimo Jehova ir jo atitikmens kitomis kalbomis.

Ar tai iš tikrųjų svarbu?

Kai kas paprieštaraus, jog ne taip svarbu, ar kreipiesi į Visagalį Dievą asmeniniu vardu, ar ne; kalbant apie jį ir kreipiantis esą užtenka vadinti Dievą Tėvu arba tiesiog Dievu. Tačiau abu šie terminai yra titulai, o ne vardai: jie nenurodo asmens ir neišskiria jo iš kitų. Bibliniais laikais žodis, reiškiantis Dievą (hebrajiškai ʼElo·himʹ), buvo vartojamas apibūdinti visokiems dievams — netgi pagoniškam filistinų dievui Dagonui (Teisėjų 16:23, 24). Jeigu hebrajas sakytų filistinui garbinąs „Dievą“, nebūtų aišku, ar hebrajas garbina tikrąjį Dievą.

Įdomus žodyno The Imperial Bible-Dictionary (1874 m.) komentaras: „[Jehova] yra tikrinis vardas, visada nurodantis Dievą asmenį ir tik jį; o Elohim labiau vartojamas kaip bendrinis daiktavardis, dažniausiai, tiesa, reiškiantis Aukščiausiąjį, tačiau ne visur ir ne visada. ... Hebrajas gali sakyti tikrasis Elohim, arba tikrasis Dievas, kad atskirtų jį nuo netikrų dievų; bet jis niekada nesakys tikrasis Jehova, nes šis vardas priklauso tiktai tikrajam Dievui. Hebrajas dažnai kartoja mano Dievas..., bet niekada nesako mano Jehova, nes, sakydamas mano Dievas, jis turi omenyje Jehovą. Jis kalba apie Izraelio Dievą, bet niekada — apie Izraelio Jehovą, nes nėra kito Jehovos. Jis mini gyvąjį Dievą, bet niekada gyvojo Jehovos, nes Jehova jam visada gyvas.“

Tikrojo Dievo savybės

Žinoti kieno nors vardą dar nereiškia tą asmenį labai gerai pažinti. Daugelis iš mūsų žinome vadovaujančiųjų politikų vardus. Mums galbūt gerai žinomi ir kitų šalių žymių vyrų bei moterų vardai. Vien žinoti juos — netgi tikslų jų tarimą — dar nereiškia, kad pažįstame tuos žmones asmeniškai ar žinome, kokie jie. Taigi norint pažinti vienintelį tikrąjį Dievą, reikia pažinti ir vertinti jo savybes.

Tiesa, kad žmonės niekada nematys tikrojo Dievo; tačiau daug jo asmenybės detalių, pačiam Dievui panorėjus, buvo užrašyta Biblijoje (Išėjimo 33:20; Jono 1:18). Kai kurie įkvėpti hebrajų pranašai regėjimuose matė Visagalio Dievo dangiškuosius kiemus. Jų aprašymai liudija ne tik apie didį kilnumą, stulbinantį didingumą ir galią, bet ir apie ramybę, tvarką, grožį bei malonią atmosferą (Išėjimo 24:9-11; Izaijo 6:1, Brb red.; Ezechielio 1:26—2:1b; Danieliaus 7:9; Apreiškimas 4:1-3).

Kai kurias savo patrauklias savybes Jehova atskleidė Mozei, kaip užrašyta Išėjimo 34:6, 7 (Brb red.): „Viešpats, Viešpats Dievas, gailestingas ir maloningas, kantrus ir kupinas gerumo bei tiesos, parodantis gailestingumą tūkstančiams, atleidžiantis nusikaltimus, neteisybes ir nuodėmes.“ Ar sutinki, kad pažindami šias Dievo savybes norime tapti jam artimesni ir sužinoti apie jį daugiau?

Nors joks žmogus niekada nematys spindinčios Jehovos Dievo šlovės, Rašte užrašyta, kad Jėzus Kristus būdamas žemėje išties parodė Jehovos Dievo, savo dangiškojo Tėvo, savybes. Kartą Jėzus pasakė: „Sūnus nieko negali daryti iš savęs, o vien tai, ką mato darant Tėvą; nes ką jisai daro, lygiai daro ir Sūnus“ (Jono 5:19).

Galime padaryti išvadą, kad Jėzaus gerumas, užuojauta, švelnumas bei šiluma, kaip ir jo didelė meilė tiesai bei neapykanta blogiui, yra tos savybės, kurias parodo jo Tėvas, Jehova Dievas; Jėzus stebėjo visa tai gyvendamas su juo dangiškuosiuose kiemuose iki savo atėjimo į žemę. Taigi jeigu tikrai suvokiame visą Jehovos vardo reikšmę, mes išties turėsime daug priežasčių mylėti ir šlovinti tą šventą vardą, girti bei aukštinti jį ir juo pasitikėti.

Toks vienintelio tikrojo Dievo pažinimas išties yra niekada nesibaigiantis procesas; tai aiškiai pasakyta Jono 17:3 New World Translation of the Holy Scriptures vertime. Čia labai pagelbsti teisingas veiksmažodžio „pažinti“ laikas, nes vietoj paprasto esamojo laiko vartojamas esamasis eigos laikas. Taigi ten rašoma: „Tai yra amžinasis gyvenimas, kad jie semtųsi pažinimo apie tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų Kristų.“ Taip, vienintelio tikrojo Dievo Jehovos ir jo Sūnaus Jėzaus Kristaus pažinimas yra nesibaigiantis procesas.

Tikrasis Dievas apreikštas

Taigi tikrąjį Dievą nesunku atskirti nuo daugybės netikrų dievų. Jis yra visagalis visatos, įskaitant Žemę ir žmogų, Kūrėjas. Jis turi savitą vardą Jehova, arba Jahvė. Jis nėra paslaptingo triasmenio dievo, arba Trejybės, dalis. Jis — meilės Dievas ir savo žmogiškiems kūriniams trokšta geriausio. Bet jis yra teisingas, todėl neamžinai pakęs tuos, kurie vis niokoja žemę ir kursto karus bei smurtą.

Jehova atskleidė savo ketinimus ne tik išvaduoti žemę nuo blogio ir kančių, bet ir paversti ją rojumi, kur nuoširdūs žmonės galės laimingi gyventi amžinai (Psalmių 36:10, 11, 29, 34). Visagalis Dievas dabar paskyrė savo Sūnų, Jėzų, dangiškuoju Dievo Karalystės Karaliumi; greitai Jėzus apreikš tą naująjį pasaulį ir atkurs mūsų žemėje Rojaus sąlygas (Danieliaus 2:44; Mato 6:9, 10).

Mes tikimės, kad tau dabar bus lengviau atsakyti į klausimą, ar iš tikrųjų yra Dievas, ir atpažinti tikrąjį Dievą.

[Iliustracija 9 puslapyje]

Jėzus Kristus pripažino Jehovą vieninteliu tikruoju Dievu