Stebime pasaulį

Graikijoje peržiūrima religijos laisvė

„Turint omenyje siūlomą konstitucijos pataisą, atrodo, kad pastaruoju metu [Graikijos] vyriausybei rūpi teisės į religijos laisvę klausimai, — praneša Atėnų laikraštis To Vima. — Buvo sudarytas vienas neoficialus Užsienio reikalų ministerijos komitetas — jis peržiūri religinės laisvės teisinius metmenis: diktatoriaus Metakso įstatymus, pavertusius prozelitizmą kriminaliniu nusižengimu, bei sąlygas, kuriomis ne stačiatikių religinėms mažumoms leidžiama kurti bažnyčias bei sueigų vietas.“ Pranešime toliau sakoma, kad žengti šį žingsnį paskatino daugybė bylų, kurias Graikijos Jehovos Liudytojų prašymu svarstė Europos žmogaus teisių teismas.

Lotynų kalba dar gyva

Lotynų tebėra oficialioji Vatikano kalba, nors Romos Katalikų liturgijoje ji nebevartojama nuo septintojo dešimtmečio. Specialistai verčia popiežiaus dokumentus į lotynų kalbą, tačiau pačiame Vatikane ji reta. 1997-ųjų lapkritį popiežius apgailestavo dėl gyvo lotyniško žodžio nykimo ir ragino jį atgaivinti. Tuo tarpu kalbos žinovų grupė Vatikane baigė aštuonerių metų darbą — sudarė šiuolaikinės lotynų kalbos žodyną. Dabar tokie terminai kaip „aerozolio purkštuvas“, „oro uostas“, „universalinė parduotuvė“, „taksi“ bei „kelio kamštis“ turi savo lotyniškus atitikmenis. Net populiarus mobilusis telefonas tapo telephonium cellulare. Lotynų kalbos entuziastams yra dar geresnė naujiena. ‛Vienas Romos kunigas paleido į darbą „Interneto“ tinklalapį lotynų kalba’, — praneša Londono laikraštis The Times.

Skulptūrų „antrininkės“

Ligi 2000 metų visos skulptūros Romos viešuose parkuose bus kopijos. Kodėl? „Jei norime išsaugoti paminklus, nėra kitos išeities, kaip tik daryti kopijas“, — aiškina Karla Benoči, vienos Romos istorikų bendrijos narė. Ji priduria, kad kai kurių skulptūrų „būklė yra baisi — jos pažeistos laiko, automobilių, vandalų bei vogtų vertybių supirkinėtojų“. Eksperimentais mėginama nustatyti, kokios medžiagos sudarytų tokį patį estetinį įspūdį kaip autentiškas kūrinys ir kartu atsilaikytų prieš smogą bei vandalus. Kai kurios kopijos yra iš sintetinės dervos; kitos — iš cemento, padengtos marmuro dulkėmis. Jos yra „tokios panašios į originalą, — sako Benoči, — kad vagys, manydami jas esant tikras ir norėdami pavogti, vienai nukirto galvą, o kitą bandė nusinešti visą“. O kaip su originalais? Jie bus laikomi muziejuose; ten bus galima jais gėrėtis be jokių pavojų.

Pusbadžiavimas pražudo vaikus

„Pusbadžiavimas pražudo daugiau vaikų negu bet kuri epidemija, stichinė nelaimė arba karas“, — praneša prancūzų dienraštis Le Monde. Paskaičiuota, kad kasmet pusbadžiavimas į kapus nusineša beveik septynis milijonus vaikų. Jungtinių Tautų Vaikų Fondo (UNICEF) 1997 metų ataskaitoje nurodoma, kad kasmet miršta 12 milijonų vaikų iki penkerių metų amžiaus, ir 55 procentai iš jų nuo pusbadžiavimo. Be to, pusbadžiavimas yra daugybės fizinių bei psichinių ydų ir imuninės sistemos nusilpimo kaltininkas. Pietų Azijoje nuo pusbadžiavimo kenčia kas antras, o Afrikoje — kas trečias vaikas. Tačiau ši problema egzistuoja ir industrinėse šalyse. Pavyzdžiui, UNICEF praneša, kad Jungtinėse Valstijose kas ketvirto vaiko iki 12 metų amžiaus mityba nėra pakankama.

Vanduo Mėnulyje?

Laikraštyje The New York Times pranešama, kad Mėnulio poliarinėse srityse kosminis laivas Lunar Prospector aptiko tai, kas panašu į užšalusį vandenį. Laivo prietaisai parodė, kad esama vandenilio, kuris, labiausiai tikėtina, Mėnulyje galėtų būti kaip vandens sudėtinė dalis. Manoma, kad vanduo smulkių ledo kristaliukų pavidalu yra įsimaišęs į uolieną. Čia jis sudaro tik 1 procentą, o gal ir mažiau. Kai kurie mokslininkai jau prognozuoja, jog vanduo pravers žmonių kolonijoms bei padės apsirūpinti vandeniliu ir deguonimi, — tai būtų kuras kosminiam laivui paleisti iš Mėnulio. Kiti mano, jog jei ten net esama vandens, jo gavyba būtų neekonomiška. Kalifornijos technologijos instituto mokslininkas dr. Brusas Murėjus pasakė, kad būtų pigiau atsigabenti vandenį iš Žemės, negu jį išgauti Mėnulyje.

Įspėjimas dėl skausmą malšinančių vaistų

„Nors truputį per didelė dozė acetaminofeno, aktyvios tailenolio ir ekscedrino dalies, bei daugybė kitų be recepto parduodamų vaistų — ypač sumaišytų su alkoholiu — gali labai pažeisti kepenis“, — perspėja žurnalas Health, — kartais nuo to net mirštama. „Dauguma žmonių mano galį išgerti dvigubai arba trigubai didesnę dozę už rekomenduojamą ir nepatirti jokios žalos“, — sako Viljamas Li, Teksaso universiteto Pietvakarių medicinos centro vidaus ligų specialistas. „Su šiuo vaistu taip nėra.“ Organizme skylant acetaminofenui, išsiskiria šalutinis produktas, nuodingas kepenims. Kepenys apsisaugo priešnuodžiu gliutationu. Tačiau jei acetaminofeno per daug, kepenų apsauga gali tapti neveiksminga. Alkoholis išeikvoja gliutationo atsargas, todėl ypač pavojinga vartoti šį vaistą išgėrus alkoholinių gėrimų. Kadangi acetaminofenas įeina į daugiau kaip 300 produktų sudėtį, jo lengva padauginti net nežiniomis.

Savisaugos pratybos

Dabar Taivano mokyklose vaikams įvestas naujas kursas — savisaugos pratybos. „Taivane vaikams būti pagrobtiems yra didesnė grėsmė negu kur nors kitur, išskyrus Filipinus; čia vidutiniškai kas dvi su puse dienos įvyksta pagrobimas“, — sakoma Asiaweek. Tėvai, sunerimę, kad kita pagrobimo auka gali tapti jų vaikas — nes nusikalstamumas tebedidėja — pareikalavo tokios programos. Savisaugos kursas ruošia vaikus būti atsargius, kai vaikšto vieni, kai važiuoja liftu bei visuomeniniu transportu. Jie mokomi neprarasti budrumo su įtartinais asmenimis ir deramai reaguoti į pagrobimą. Nors kurso turinys neigiamas, dedamos pastangos, kad vaikai turėtų teigiamą požiūrį į gyvenimą.

Grįžo iš „nebūties“

Miško pelėdžiukas, anksčiau laikytas išnykusiu, nes 113 metų apie jį negauta jokių žinių, buvo pastebėtas ir nufotografuotas miškingoje zonoje netoli Šachados (Indija) į šiaurės rytus nuo Mambajaus. Dvidešimties centimetrų ūgio rudas paukštis žymus didžiulėmis akimis, didesniu nei įprasta snapu, kojomis bei nagais. „Jis laikomas vienu iš paslaptingųjų Indijos paukščių“, — pasakė Pamela Rasmusen, Vašingtono Gamtos istorijos nacionalinio muziejaus darbuotoja; ji kartu su dviem kolegomis jį ir nufotografavo. „Tai pasitaiko tik kartą gyvenime.“ Kitos dvi paslaptingos Indijos paukščių rūšys, kurios nežinia ar tebeegzistuoja, — tai rausvagalvės antys, paskutinį kartą pastebėtos ketvirtajame dešimtmetyje, ir Himalajų kalnų putpelės, nesutinkamos jau maždaug 100 metų.

„Idealus silpnas narkotikas“?

Jau šimtus metų žinoma, kad šokoladas turi stimuliuojančių, antidepresinių bei sukeliančių lytinį potraukį savybių. Tačiau dabartiniai mokslo tyrimai rodo, kad šokoladas iš tikrųjų daro poveikį „jauduliui, dvasios ramybei bei seksualiniam elgesiui“, — praneša prancūzų laikraštis Le Monde. Mokslininkai šokolade atrado vieną medžiagą, kuri turi tam tikrų panašumų į amfitaminus, bei kitą, kuri „pasižymi antidepresinėmis savybėmis“. Be to, nauji moksliniai tyrimai atskleidė, kad jame esama anandamido, neurotransmiterio, sukeliančio tokį pat „pakilumo jausmą bei euforiją“, kaip ir narkotikai, pagaminti iš kanapių. Atsižvelgdamas į visa tai bei menką šokolado toksiškumą, laikraštis prieina prie išvados: „Kadangi šokoladas skatina fizinį bei intelektualinį veiklumą, teikia energijos ir sukelia euforijos bei pasitenkinimo pojūtį, tačiau faktiškai nedaro šalutinio poveikio ir netampa žalingu įpročiu, jis yra beveik idealus silpnas narkotikas.“