Kova su nusikalstamumu pralaimima

„NUSIKALSTAMUMĄ būtų galima pažaboti per vieną naktį, jei kiekvienas pasiryžtų dėti pastangas“, — tokius buvusio Sostinės policijos viršininko žodžius pacitavo Anglijos dienraštis Liverpool Daily Post. Tikrai, jei kiekvienas paklustų įstatymui, nusikaltimai pranyktų.

Tačiau daug kur nusikalstamumas didėja. Mūsų laikmečiui tinka žodžiai, pasakyti prieš tūkstančius metų: „Dievo akivaizdoje žemė buvo sugedusi ir pilna nusikaltimų“ (Pradžios 6:11, Brb red.; žiūrėk rėmelį gretimame puslapyje).

Nusikalsti pradedama nuo mažmožių

Nežymiai pažeidinėjant įstatymą, galima prieiti ir prie šiurkštesnių jo pažeidimų. Kad įteigtų tai savo mokiniams, viena mokytoja aiškino: „Bankų plėšikai iš pradžių vogdavo mokykloje pieštukus.“

Kas vėliau darosi darbovietėje? Tariamai sergą, žmonės neina į darbą, o paskui neteisėtai ima pašalpas. Šis nesąžiningas įprotis paplitęs labiau nei atrodo. Pavyzdžiui, Vokietijoje 6 procentai sergamų dienų, apie kurias praneša darbuotojai, yra trečiadieniai, 10 procentų — antradieniai ir 16 procentų — ketvirtadieniai, bet kur kas daugiau (31 procentas) — pirmadieniai ir daugiausia (37 procentai) — penktadieniai! Ar tikrai žmonės dažniau serga pirmadieniais bei penktadieniais, o gal tai tėra dar vienokia vagystė?

Kas yra nusikaltėliai?

Žinoma, paprastų žmonių nusikaltimai dažniausiai neturi tokių pasekmių kaip valdžios atstovų nusikaltimai. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje Jungtines Valstijas sukrėtė toks didelis politinis nusikaltimas, kad su juo susijęs pavadinimas net prigijo anglų kalboje.

„Votergeitas“, pagal žodyną Barnhart Dictionary of New English, yra „skandalas, ypač toks, kai stengiamasi nuslėpti žalingą informaciją ar neteisėtą veiklą“.a Toliau priduriama: „Votergeito byla paliko ryškų pėdsaką aštuntojo dešimtmečio kalboje. Iš šio žodžio atsirado visokių naujadarų ir junginių su -geitu, reiškiančių skandalą ar korupciją.“

Nuo to laiko visi „votergeitai“ rodo, kad nusikalstamumas yra plačiai paplitęs — netgi tarp tų, kurie turėtų pavyzdingai laikytis įstatymo. Japonijoje politinė korupcija taip įsigalėjo, kad kovojant su ja šio dešimtmečio pradžioje prisiėjo išleisti naujų įstatymų. 1992-aisiais buvo apkaltintas korupcija ir pašalintas Brazilijos prezidentas.

Ar ne akivaizdu, kad vadovų, įskaitant tėvus, mokytojus bei teisėsaugos darbuotojus, nusižengimai prisideda prie liaudies nusikalstamumo?

Gerų norų nepakanka

Dauguma žmonių sutiktų, kad vyriausybės nori pašalinti nusikalstamumą. Tačiau išėjęs pensijon, vienas valdžios atstovas pasakė apie savo šalį: „Vyriausybė per mažai stengiasi, kad teisingumo aparatas veiktų greitai ir našiai. Teisėjų nepakanka, todėl tie keli, kuriuos turime, yra perkrauti darbu. Policijoje irgi per mažai darbuotojų, ji reikiamai neaprūpinta. Kartais policininkams neišmokamos laiku algos, tad kyla didelė pagunda imti kyšius.“

Italų žurnalas La Civiltà Cattolica dejuoja, kad „valstybė bejėgė prieš organizuotą nusikalstamumą“, o paskui pažymi: „Pripažįstama, kad teisėsaugos organai ir teismai ryžtingai kovoja su nusikalstamumu, tačiau akivaizdu, jog organizuoto nusikalstamumo tai nė kiek neveikia; atvirkščiai, jis darosi vis galingesnis.“

Gerų valdžios norų priešintis nusikalstamumui tikrai negana. Anita Gradin, Europos įgaliotinė imigracijos ir teisiniams reikalams, teisingai pasakė: „Mums reikia geresnių, veiksmingesnių darbo metodų, kad vieningai kovotume prieš narkotikų kontrabandą ir prekybą, žmonių kontrabandą bei neteisėtą imigraciją, organizuotą nusikalstamumą, sukčiavimą ir korupciją.“

Ar pareigūnai pareigingi?

Kai kurie abejoja, ar valdžia tikrai pareigingai kovoja su nusikalstamumu. Buvęs vyriausiasis policijos inspektorius vienoje šalyje pažymi, kad kiekvienas bent viešai „smerkia korupciją ir ekonominius nusikaltimus“. Tačiau, anot jo, ne visi nuoširdžiai trokšta padaryti galą nusikaltimams ir korupcijai. Akivaizdu, jog vis daugiau žmonių — įskaitant pareigūnus — kyšininkavimą, sukčiavimą ir vagystes laiko priimtinais būdais prasimušti.

Be abejo, nusikaltimų gausėja ir dėl to, kad, vieno muitininko žodžiais tariant, daugelis „nusikaltėlių išsisuka nuo bausmės“. Pavyzdžiui, viename Rusijos leidinyje kalbama, kaip „lengvai nusikaltėliai išvengia bausmės“. Tai, priduriama jame, „matyt, įkvepia paprastus piliečius padaryti žiauriausių nusikaltimų“. Būtent taip Biblijos rašytojas pasakė maždaug prieš 3000 metų: „Kadangi nuosprendis už piktus darbus ne tuojau įvykdomas, todėl žmonių širdys yra visiškai atsidavę daryti pikta“ (Ekleziasto 8:11, Brb red.).

Neperdėtume sakydami, kad kovoje su nusikalstamumu valdžios pralaimi. Vokiečių laikraštyje Rheinischer Merkur komentuojama: „Visuomenė smarkiai baiminasi vis didesnio smurtinio nusikalstamumo; jos negalima nuraminti nei įprastais politinių partijų ginčais, nei statistikos duomenimis, kurie rodo padėtį esant ne tokią jau blogą.“

Nusikalstamumas nėra mažesnis nei manoma — greičiau atvirkščiai. Tačiau nepraraskime optimizmo. Vis arčiau pasaulis be nusikaltimų; tu gali sulaukti jo. Kitame straipsnyje paaiškinsime, kodėl taip sakome.

[Išnaša]

[Anotacija 6 puslapyje]

Daugelis žmonių nusikaltimą laiko priimtinu būdu prasimušti

[Rėmelis 5 puslapyje]

Žemė pilna smurto

AIRIJA: „Nusikalstamos grupuotės, tokios kaip mafija, įsitvirtina Dublino gilumoje ir skurdesniuose vakariniuose priemiesčiuose. Gaujos vis labiau ginkluotos“ (The Economist).

BRAZILIJA: „Atsiliepdami į kylančią smurto bangą, šimtai tūkstančių žmonių užplūdo [Rio de Žaneiro] centro gatves, — taip jie išreiškė baimę ir pyktį dėl nusikalstamumo, apėmusio jų miestą“ (International Herald Tribune).

DIDŽIOJI BRITANIJA: „Smurto griebiamasi vis greičiau ir didėja tikimybė, kad įstatymo pažeidėjas pavartos smurtą pirmai progai pasitaikius“ (The Independent).

FILIPINAI: „Šešios iš dešimties Filipinų šeimų sako, kad nesijaučia saugios savo namuose ar gatvėje“ (Asiaweek).

JUNGTINĖS VALSTIJOS: „JAV smurto yra daugiau nei kitose pramoninio pasaulio valstybėse... Jokia kita pramoninė valstybė net neprilygsta jai“ (Time).

KINIJA: „Gangsteriai vėl atkunta Kinijoje ir didesni nusikaltimai, rodos, yra nebesuvaldomi... Kinų ekspertai sako, kad gaujų ir ‛slaptų bendrijų’ daugėja sparčiau nei policija spėja skaičiuoti“ (The New York Times).

NIGERIJA: „Anot policijos atstovo p. Franko Oditos, šeima, bažnyčia, mečetė, mokykla ir klubas neatlieka savo pareigos sulaikyti jaunuolius nuo nusikaltimų“ (Daily Champion).

MEKSIKA: „Ima baimė, nes nusikalstamumas padidėjo taip greit, per tokį trumpą laiką“ (The Wall Street Journal).

PIETŲ AFRIKOS RESPUBLIKA: „Nežabotas ir iš esmės nevaldomas smurtas kelia grėsmę visiems mums ir viskam, ką darome, — reikia imtis griežtų priemonių“ (The Star).

RUSIJA: „Miestą, kuris tarybų laikais buvo vienas iš saugiausių pasaulyje, mafijos gaujos pavertė tikra nusikaltėlių sostine... ‛Per 17 savo patruliavimo metų, — sako milicijos leitenantas Genadijus Grošikovas, — dar niekad Maskvoje nemačiau tiek nusikaltimų ir tokių bjaurysčių’“ (Time).

TAIVANAS: „Taivane... plėšikavimai, užpuldinėjimai ir žmogžudystės vis labiau skverbiasi į visuomenę... Tikrai, nusikalstamumo rodikliai palaipsniui didėja, o kai kuriais atvejais net pranoksta Vakarų šalių rodiklius“ (The New York Times).

VOKIETIJA: „Vis siaurėja praraja tarp noro vartoti smurtą ir aplinkybių, skatinančių tai daryti. Todėl visai nenuostabu, kad smurtas tapo kasdieniniu reiškiniu“ (Rheinischer Merkur).