Virtuvėje gali būti smagu
„EIK iš virtuvės!“ Ne vienam vaikui yra buvę taip pasakyta, kai mėgino pirm laiko paragauti vakarienės. Tačiau užuot neleidus vaikų į virtuvę, tėvams būtų visai protinga pakviesti juos virtuvėn. Kodėl gi? Todėl, kad virtuvė iš tikrųjų yra puiki vieta ko nors išmokti.
Virtuvė yra vieta, kurioje vaikai gali ugdytis kūrybiškumą ir uždavinių sprendimo įgūdžius, vieta, kurioje jie gali mokytis patarnauti kitiems ir dirbti grupėje, vieta, kurioje gali savaime užsimegzti širdį paliečiantys pokalbiai, vieta, kurioje gali būti nepastebimai įdiegiamos didžiai sergėtinos vertybės. Taip, kiekvienos virtuvės spintelėse, stalčiuose ir lentynose pilna vertingų pamokančių dalykų, kuriuos galima pritaikyti kaskart gaminant maistą.
Kodėl šiame technologijos bei informacijos amžiuje reikėtų mokyti vaikus virtuvėje? Priežastis — laikas. Daug tėvų supranta, kad su vaikais reikia praleisti daug laiko ir kad be to tiesiog neįmanoma apsieiti!a Problema — kaip jo rasti. Kai kurie žinovai skatina tėvus kasdienius namų ruošos darbus laikyti proga veikti ką nors su savo vaikais ir mokyti juos. Tai derinasi su įsakymu, kurį Dievas davė tėvams senovės Izraelyje: „Šitie gi žodžiai, kuriuos tau šiandien skelbiu, bus tavo širdyje; juos pasakosi savo sūnums ir apmąstysi juos, sėdėdamas savo namuose ir būdamas kelionėje, atsiguldamas ir atsikeldamas“ (Pakartoto Įstatymo 6:6, 7).
Mes vis turime praleisti kažkiek laiko virtuvėje, tad natūralu, kad kaip tik čia šeima galėtų bendrai darbuotis. Juk ypatingas išvykas dažnai turime atidėti, kol tam bus laiko, jėgų bei pinigų, o noro valgyti atidėti neįmanoma. Be to, virtuvė savaime traukia vaikus. Ir kurgi kitur jie išmoks atsargiai naudotis peiliu ir kitais įrankiais? Tegu bežaisdami vaikai kartais padarys ir netvarkos! Tačiau ko galima išmokti virtuvėje?
Mokymasis virtuvės „klasėje“
Luiz Smit, savo keturmečių mokinių vadinama imbierinių meduolių ponia, remdamasi savo 17-mete patirtimi mokant mažus vaikus gaminti valgį pasakė: „Maistas yra puiki mokymo priemonė, nes visi vaikai žino, kas tai. Jų uoslės, skonio ir lytėjimo pojūčiai vaikystėje tokie stiprūs, kad patraukia visą jų dėmesį. Pasinaudojant maistu galima mokyti ir fonetikos, matematikos bei uždavinių sprendimo įgūdžių.“ Kai vaikai ką nors pila, grūda, skuta, sijoja, maišo ir kočioja, miklėja jų rankos ir gerėja regos bei judesių koordinacija. Rūšiuodami (dėliodami razinas ir riešutus į atskiras krūveles) ir ką nors sudėstydami (sudėdami menzūras viena į kitą eilės tvarka), vaikai mokosi sąvokų, kurios yra pagrindas mokantis matematikos. Recepte duotų nurodymų laikymasis yra skaičiavimo, matavimo, laiko paskirstymo, logiško mąstymo ir kalbos pratybos. Be to, niekas nedrįstų įžengti į sudėtingą, pilną pavojų virtuvės pasaulį nesužinojęs kai ko apie saugumą, atsakingumą, asmenišką organizuotumą ir darbą drauge su kitais.
Negalima pamiršti ir to, kad vertinga išmokti gaminti valgį. Paprastai vaikai, kurie iš pradžių tik padeda virtuvėje, sulaukę paauglystės amžiaus jau gali mokėti paruošti visą valgį. Kuriems gi užsiėmusiems tėvams nepatiktų, jei kartais vaikai tai padarytų? Be to, maisto gaminimas padeda jaunuoliams išsiugdyti pasitikėjimą ir savarankiškumą — savybes, kurios jiems gali būti naudingos vėliau, imantis suaugusiojo pareigų, — ar jie susituoktų, ar liktų vieniši. (Palygink 1 Timotiejui 6:6, NW.)
Li, kuris gyveno vienišas, iki įžengė į ketvirtą dešimtį, prisimena: „Mama pradėjo mane mokyti pagrindinių darbų virtuvėje, kai buvau kokių šešerių metų amžiaus. Iš pradžių man labiausiai norėjosi kepti pyragaičius, tortus ir kitus saldumynus. Tačiau kai buvau devynmetis, jau galėjau sugalvoti bei pagaminti visą valgį mūsų šeimai ir dariau tai nuolatos. Vėliau, būdamas suaugęs viengungis, aš pastebėjau, kad mokant įvairius namų darbus, įskaitant maisto gaminimą, lengviau gyventi. Ir aš galiu užtikrintai pasakyti, kad tai prisideda prie to, kad dabar gyvenu laimingą santuokinį gyvenimą.“
Maisto gaminimas — vienas smagumas!
Kaip tėvai gali rasti laiko mokyti vaikus virtuvėje? Viena mama siūlo skirti tam laiką, kai yra mažiausiai trukdymų. Jeigu turi keletą vaikų, tu galbūt iš pradžių turėtum dirbti su kiekvienu iš jų atskirai. Kad galėtum tai padaryti, pasirink metą, kai kiti vaikai miega arba yra mokykloje. Planuok praleisti daugiau laiko negu tada, kai gamini maistą vienas. Ir būk pasiruošęs pramogai virtuvėje!
Pirmąjį kartą tu galėtum leisti savo vaikui pasirinkti ką nors pagal savo skonį. Paieškok paprasto recepto, kad darbui nereikėtų skirti daug laiko. Žiūrėk, kad recepte būtų nurodyta užduočių, kurias vaikas gali sėkmingai atlikti. Kad tavo vaikas netaptų neramus ir nenuobodžiautų, liepk jam iš anksto surasti kai kuriuos reikalingus produktus ir indus. Tu netgi galėtum pirma paruošti kai kuriuos produktus, kad užsiėmimas neužsitęstų ir nenusibostų.
Perskaityk su vaiku receptą ir parodyk jam, kaip atlikti kiekvieną užduotį. Leisk jam virtuvėje turėti, pavyzdžiui, stalčių su keliais dubenimis bei įrankiais ir duok jam prijuostę. Berniukui geriau duoti užsirišti ne moterišką prijuostę, o tokią kaip virėjo vyro. Iš pat pradžių pabrėžk, koks svarbus yra saugumas, ir nustatyk praktiškas taisykles virtuvėje. (Žiūrėk rėmelį „Pirmoji pamoka — saugumas“, esantį 18 puslapyje.)
Labiausiai stenkis, kad būtų smagu. Tegu vaikas ne tik stebi tave; liepk jam nusiplauti rankas ir užsiimti maisto ruošimu. Leisk jam tyrinėti, eksperimentuoti ir klausinėti. O jeigu patiekalas nevisiškai pavyksta, nesijaudink. Jeigu vaikas paruošė jį pats, jis jį tikriausiai vis tiek valgys!
Šeimos bendrumas
Be abejo, didžiausia nauda, kurios galima tikėtis iš virtuvės, yra šeimos vienybė ir jos vertybių ugdymas. Tu galbūt pastebėjai, kad šiandien kai kurių šeimų nariai yra užsiėmę kiekvienas savo reikalais ir mažai tebendrauja tarpusavyje. Tada namai gali tapti viso labo vieta trumpai sustoti ir perkąsti. Ir priešingai — šeima, kurios nariai gamina valgį kartu, tikriausiai ir valgo kartu, ir plauna indus kartu. Šie užsiėmimai nuolat suteikia jiems galimybių bendrauti, daryti vienas kitam poveikį ir palaikyti tarpusavio ryšį. „Kai kurie geriausi mano pokalbiai su sūnumis vyko prie kriauklės virtuvėje“, — prisimena viena motina. O Hermanas, krikščionis tėvas, priduria: „Mes keletą metų sąmoningai apsiėjome be indų plovimo mašinos, kad indus reikėtų plauti ir šluostyti rankomis. Savo sūnums paskyrėme paeiliui šluostyti indus. Nerasi geresnio laiko laisvai pabendrauti.“
Taip, leisdamas laiką su savo vaikais virtuvėje, einant savaitėms, metams tu padėsi pagrindą, ant kurio gali būti ugdomos dvasinės vertybės ir dieviškosios savybės. Būtent taip natūraliai leidžiant laiką kartu gali savaime užsimegzti širdingi pokalbiai tarp tėvų ir vaiko, ir tėvų pavyzdys gali po truputį veikti vaiko širdį. Toks mokymas vaikui gali būti naudingas visą gyvenimą, nes Patarlių 22:6 (Brb red.) sakoma: „Parodyk vaikui kelią, kuriuo jis turi eiti, tai ir pasenęs jis nenukryps nuo jo.“
Tad jeigu tu, kaip tėvas ar mama, ieškai būdų praleisti daugiau laiko su savo vaikais, kodėl nepakvietus jų padėti tau pagaminti pyragą ar visą valgį? Tu gali pamatyti, kad darbas su jais virtuvėje yra priemonė ne tik maitinti, bet ir ugdyti savo šeimą.
[Išnaša]
a Žiūrėk šios temos aptarimą straipsnyje „‛Brangaus laiko’ viskam po truputėlį“, kuris yra 1993 m. gegužės 22 d. Atsibuskite! numerio (anglų k.) 16 ir 17 puslapiuose.
[Rėmelis 18 puslapyje]
Pirmoji pamoka — saugumas
Nepamiršk atsargumo
• Rimtai, tačiau ne baugindamas, paaiškink, kuo pavojinga dirbti virtuvėje, — taip, kaip aiškintum, kokių eismo pavojų yra judrioje gatvėje. Pats rodyk gerą pavyzdį.
• Pasirūpink, kad virtuvėje dirbančius vaikus visada prižiūrėtų suaugęs žmogus. Neleisk vaikui naudotis jokiu reikmeniu ar prietaisu, ypač elektriniu, kol jis neišmoks naudotis juo saugiai.
• Palaikyk virtuvėje tvarką. Greitai išvalyk, jei kas nors išpilama, ir sudėliok daiktus į jų vietas. Kai gamini maistą, virtuvėje neturi būti naminių gyvūnėlių ir kitų dėmesį atitraukiančių dalykų.
Saugok pirštus
• Elektriniai maišytuvai ir maisto apdirbimo prietaisai turi būti naudojami tik prižiūrint suaugusiajam. Žiūrėk, kad prietaisas būtų išjungtas, kai vaikas kiša kokį nors įrankį į prietaiso indą.
• Peiliai turi būti aštrūs, nes pjauti buku peiliu reikia daugiau jėgos, tad labiau tikėtina, kad jis išsprūs.
• Tegu mokydamasis naudotis peiliu tavo vaikas padaro štai ką: (1) paima peilį už rankenos, (2) ašmenimis prideda prie maisto, (3) kitą ranką uždeda ant peilio bukosios pusės ir (4) paspaudžia jį pjaudamas maistą.
• Naudok pjaustymo lentą. Kad daržovės nesiridentų vaikui bandant jas pjaustyti, prieš tai perpjauk jas pusiau ir padėk plokščiąja puse ant pjaustymo lentos.
Saugokis nudegti
• Niekada nepalik įjungtos nenaudojamos viryklės ar orkaitės. Rankšluosčius, valgių gaminimo knygas ir puodkėles laikyk toliau nuo degiklių.
• Keptuvių rankenas pasuk link viryklės centro, kad niekas jų neužkliudytų ir neapverstų keptuvės.
• Jeigu leidi vaikui dirbti prie viryklės, žiūrėk, kad jis stovėtų ant tvirto nejudamo paviršiaus.
• Neimk karšto daikto, jeigu nežinai, kur jį padėsi. Nepamiršk pasakyti kitiems, kad neši įkaitusį daiktą, ypač jeigu eisi jiems už nugaros.