Pienės pūko skrydis

Pienės sėklos yra vienos geriausių skraiduolių gamtoje. Pūstelėjus vėjui, nuo pienės galvutės atitrūksta dešimtys sėklikių – jos pakyla oran ir nusklendžia tolyn it mažyčiai parašiutai. Nors pakyla nuo pat pažemio, vėjo nešamos gali nusklęsti apie kilometrą ar net daugiau. Kaip joms pavyksta taip ilgai išsilaikyti ore? Mokslininkai tik neseniai įminė sėkmingo šios sėklelės skrydžio paslaptį.

Įdomūs faktai. Kiekviena sėkla turi stiebelį, kurio gale styro plaukelių kuokštas, vadinamas skristuku. Šis skristukas, nelyginant parašiutas, sukuria pasipriešinimą, kuris padeda pienės sėklai išsilaikyti ore.

Bet tai dar ne viskas. Oro srovei kylant pro skristuko plaukelius, viršum jo susidaro žiedo formos sūkurys. Tame cirkuliuojančio oro žiede susidaro žemesnio slėgio sritis, todėl skristukas kyla aukštyn ir nuskrenda toliau.

Ypatinga ir pati skristuko sandara. Nors veikia kaip parašiutas, skristukas yra orui pralaidus – jo plaukeliai tesudaro 10 procentų parašiuto kupolo „medžiagos“, visa kita yra tuščia erdvė. Tačiau dėl tokios sandaros šis „parašiutas“ kur kas stabilesnis ir keturis kartus efektyvesnis nei žmogaus pagaminti parašiutai.

Mokslininkai svarsto, kaip šias žinias pritaikyti. Pavyzdžiui, gal pavyks sukurti mažus dronus, kuriems reikėtų nedaug arba visiškai nereikėtų energijos. Tokius dronus būtų galima panaudoti, pavyzdžiui, oro taršos stebėjimui.

Ką manote? Ar pienės „parašiutas“ – evoliucijos produktas? O gal tai išmoningo konstruktoriaus kūrinys?