Žalą taisyk kuo skubiau!
GALBŪT bendratikis tave labai užgavo ir jūsų santykiai visai pakriko? Kad žaizda užgytų ir draugystė atsinaujintų, turi veikti skubiai ir iš teisingų paskatų.a
Lūžusį kaulą būtina atitaisyti. Tik tada jis vėl deramai atliks savo funkciją. Jeigu skubiai nesikreipsi į gydytoją, skausmas nepraeis. Bus dar blogiau, jei kaulas suaugs kreivai. Visam gyvenimui gali likti luošas.
Kaip ir lūžusį kaulą, pakrikusius santykius su bendratikiu būtina skubiai taisyti. Nieko nedarant nuoskauda ir apmaudas tikriausiai toliau augs ir taip gali draugą prarasti. Jėzus sakė: „Su savo ieškovu tarkis skubiai“ (Mt 5:25). Tad maloniai ir atvirai su tuo broliu ar sese pasikalbėk. Tiesa, dėl dviejų priežasčių tai gali būti nelengva.
Pirma, galbūt esi linkęs tiesiog nieko nedaryti, nes kalbėtis apie problemas nejauku.b Panašiai nutiko dviem pirmojo amžiaus krikščionėms – Evodijai ir Sintichei. Matyt, jos nesugebėjo išspręsti kažkokio tarpusavio nesutarimo. Nesantaika tęsėsi ilgokai, žinia apie tai netgi pasiekė Romoje kalintį apaštalą Paulių. Tad jis savo laiške paragino abi seses atkurti tarpusavio santarvę (Fil 4:2). Nuolankiai, atvirai viską aptarusios ir elgdamosi atlaidžiai jos tikrai galėjo vėl tapti draugėmis.
Antra, tu galbūt lauki, kol kitas žmogus pripažins savo klaidą. Bet juk atkurti draugystę svarbiau nei įrodyti, kas kaltas. Kai lūžta kaulas, gydytojui rūpi jį atitaisyti, o ne išsiaiškinti visas nelaimės aplinkybes. Tad kalbėdamasis su bičiuliu neimk aiškintis, kuris iš jūsų teisus. Brangink judviejų ryšį ir stenkis jį atnaujinti.
Tad jei tarp tavęs ir kurio nors bendratikio kilo nesutarimas, gal galėtum jau šiandien su juo pasikalbėti ir susitaikyti? „Jūsų rūstybė tepaliauja dar saulei nenusileidus“, – rašė Paulius (Ef 4:26). Nieko nelaukdamas taisyk santykius ir taip padėsi išsaugoti „taikos ryšį“, vienijantį krikščionių bendruomenę (Ef 4:1–3).
a Nedidelius nesutarimus dera spręsti tarpusavyje ir būti atlaidiems (Mt 5:23, 24). Kartais gali prireikti ir vyresniųjų pagalbos (Mt 18:17). Tačiau prieš kreipdamasis į juos, krikščionis turi žengti žingsnius, paminėtus Mato 18:15, 16.