Benajos pavyzdys

Benaja buvo narsus Dovydo, o vėliau Saliamono karys, kilęs iš kunigiškos giminės. Nors kunigai paprastai neidavo kariauti, Benaja drąsiai grūmėsi su Jehovos tautos priešais. Pavyzdžiui, nukovė aukštaūgį egiptietį. Nudobė net liūtą vandens talpykloje. Dovydas šiuo vyru taip pasitikėjo, kad paskyrė jį savo asmens sargybos viršininku (2 Sam 23:​20–23).

Benaja buvo lojalus Dovydui, kai prieš šį sukilo sūnūs Abšalomas ir Adonijas (2 Sam 8:18; 15:18; 1 Kar 1:8). O karaliui pasenus, Benaja padėjo įvykdyti jo nurodymą karūnuoti Saliamoną (1 Kar 1:​32–40). Taigi, Benaja liko ištikimas Jehovai ir jo pateptiesiems, net kai kiti atsimesdavo.

Mums irgi reikia drąsiai grumtis su galingu priešu Šėtonu ir jo rėmėjais. Taip pat turime tvirtai laikytis Jehovos nustatytų normų (Ef 6:11; 1 Pt 5:​8, 9). Net jei kas nors Dievą išduoda, mes likime ištikimi ir neabejokime, kad už tai bus dosniai atlyginta (2 Sam 22:26).