Skaitytojų klausimai
Iki kada skelbsime gerąją naujieną?
Jėzus pasakė: „Ši geroji naujiena apie Karalystę bus paskelbta visoje žemėje, kad būtų paliudyta visoms tautoms. Tada ateis galas“ (Mt 24:14). Čia, taip pat 6 ir 13 eilutėse, žodžiu „galas“ verčiamas graikiškas žodis telos. Turimas omenyje Šėtono valdomo pasaulio galas per Armagedoną (Apr 16:14, 16). Taigi gerąją naujieną skelbsime beveik iki pat Armagedono. Anksčiau manėme kitaip.
Teigėme, kad evangelizacijos darbas baigsis tada, kai bus sunaikinta didžioji Babelė, tai yra didžiojo suspaudimo pradžioje (Apr 17:3, 5, 15, 16). Aiškinome, kad sulig šiuo įvykiu baigsis „Jehovos malonės metai“ (Iz 61:2). Taip pat darėm prielaidą, kad didįjį suspaudimą pergyvens tik tie, kas savo ištikimybę Dievui įrodys dar iki suspaudimui prasidedant. Šią išvadą grindėme įžvelgdami analogiją su žydais, kurie 607 m. p. m. e. liko gyvi per Jeruzalės sunaikinimą. Kadangi garbino Jehovą ir nekentė blogio, jie, vaizdžiai sakant, buvo paženklinti, todėl nepražuvo (Ez 5:11; 9:4). Tačiau taip gretinti su anais žydais nėra pagrindo, nes Mato 24:14 užrašyti Jėzaus žodžiai liudija, kad atsiliepti į gerąją naujieną žmonės galės beveik iki pat galo, tai yra Armagedono.
Dabar, kai geriau suprantame žodžius iš Mato 24:14, paaiškėjo ir Apreiškimo 16:21 pranašystė apie ledo luitų krušą. Daugiau pasigilinę supratome, kad šios eilutės viena kitą papildo. Tokią išvadą leidžia daryti apaštalo Pauliaus žodžiai apie žmonių požiūrį į Karalystės žinią. Anot jo, „tiems, kurie gelbėjami“, mūsų skelbiama žinia yra gera naujiena, malonus „gyvenimo kvapas“. O Dievo priešams tai bloga naujiena, atgrasus „mirties kvapas“ (2 Kor 2:15, 16). Pastarieji ją girdėdami niršta, mat Biblija atskleidžia, kad šis pasaulis yra Šėtono valdžioje ir dėl savo nedorybių bus sunaikintas (Jn 7:7; 1 Jn 2:17; 5:19).
Taip pat atkreipk dėmesį, kad Apreiškime paminėta krušos neganda „nepaprastai sunki“. Reikia manyti, per didįjį suspaudimą mūsų skelbiama žinia daugeliui taps tiesiog nepakeliama, nes Jehovos vardas bus garsinamas kaip niekad plačiai (Ez 39:7). Ar tuo laiku, jau po didžiosios Babelės žūties, kai kuriuos žmones patrauks gardus „gyvenimo kvapas“? Labai tikėtina. Galbūt jie tada prisimins arba sužinos, kad Jehovos liudytojai daugelį metų skelbė apie klaidingų religijų pražūtį.
Kai kas panašaus vyko senovės Egipte, nualintame dešimties bausmių. Kai Jehova įvykdė „nuosprendį visiems Egipto dievams“, prie izraelitų prisidėjo „daugybė kitataučių“ (Iš 12:12, 37, 38). Kas paskatino juos stoti į Jehovos pusę? Tikriausiai tai, kad išsipildė visi Mozės įspėjimai apie negandas.
Taip ir prasidėjus didžiajam suspaudimui, po Babelės žūties, žmonės dar galės stoti į Jehovos pusę ir daryti gera žemėje tebesantiems Kristaus broliams (Mt 25:34–36, 40). Tokiu atveju jie bus priskirti prie avių. Suprantama, laiko remti pateptuosius bus likę nedaug, nes prieš pat Armagedoną visi pateptieji bus paimti į dangų.
Akivaizdžiai matome, kokia didelė yra Jehovos meilė ir gailestingumas. „Jis yra kantrus ir nenori, kad kuris nors pražūtų, – jis trokšta, kad visi atgailautų“ (2 Pt 3:9).