Ar žinote?

Kur pirmajame amžiuje kunigai pildavo aukojamų gyvulių kraują?

SENOVĖS Izraelyje kunigai kasmet ant aukuro atnašaudavo tūkstančius gyvulių. Pirmojo amžiaus žydų istoriko Juozapo Flavijaus teigimu, vien per Paschą būdavo paaukojama daugiau kaip ketvirtis milijono avinėlių (Kun 1:​10, 11; Sk 28:​16, 19). Kur būdavo pilamas jų kraujas?

Archeologai atkasė platų drenažo tinklą, naudotą Erodo pastatytoje šventykloje iki pat 70 m. e. m., kai ji buvo sugriauta. Tikriausiai būtent šia drenažo sistema paaukotų gyvulių kraujas tekėdavo žemyn nuo šventyklos kalno.

Štai pora tos drenažo sistemos ypatumų.

• Skylės ties aukuro papėde. Detalių apie tą drenažo sistemą pateikia Mišna, judaizmo žodinių priesakų rinkinys, baigtas sudaryti trečiojo m. e. amžiaus pradžioje. Joje sakoma: „Pietvakariniame [aukuro] kampe buvo dvi skylės [...], į kurias kraujas subėgdavo nuo vakarinės ir pietinės [aukuro] papėdžių; jis susimaišydavo su vandeniu ir nutekėdavo į Kidrono upelį.“

  Kad Mišnoje paminėtos „skylės“ išties buvo, patvirtina ir naujausi archeologų atradimai. Viename leidinyje rašoma, kad šalia šventyklos buvo aptikta „plati drenažo sistema“. Jame teigiama: „Regis, to drenažo latakais aukojamų gyvulių kraujas, sumišęs su vandeniu, nutekėdavo nuo Šventyklos Kalno“ (išversta iš The Cambridge History of Judaism).

• Unikalus vandentiekis. Aukuro šonams ir papėdei plauti, taip pat kraujui nupilti drenažo latakais reikėjo daug vandens. Jis kunigams buvo tiekiamas iš miesto. Tam tikslui buvo įrengta kanalų, akvedukų ir rezervuarų sistema. Archeologas Džozefas Patrikas (Joseph Patrich) teigia: „Šventyklos prieigose įrengta sudėtinga vandens tiekimo, valymo ir drenažo sistema antikos laikais buvo unikalus dalykas“ (išversta iš Unearthing Jerusalem).