Du menkaverčiai pinigėliai

Viena, kaip mes prisidedame prie Karalystės veiklos, — tai aukodami savo lėšas pasauliniam evangelizacijos darbui remti. O jeigu mūsų ištekliai riboti?

Sykį Jėzus stebėjo, kaip viena beturtė našlė į šventyklos aukų rinktuvę įmetė du menkos vertės pinigėlius. Meilės Jehovai skatinama, ji, „kad ir stokoja, įmetė viską, ką turėjo, visą savo pragyvenimą“ (Mk 12:41-44). Jėzus pasakė, kad jos auka — Dievo akyse labai vertinga. Pirmojo amžiaus krikščionys irgi nemanė, kad finansiškai remti tarnybą — tik turtingų krikščionių pareiga. Apaštalas Paulius paminėjo makedonus, kurie, nors ‘baisiai skurdo, primygtinai maldavo malonės prisidėti šelpimu’ (2 Kor 8:1-4).

Tad jei tegalime paaukoti ‘du menkaverčius pinigėlius’, nepamirškime, jog iš daug smulkių aukų susidaro didelis kiekis. Duodami iš širdies džiuginame savo dosnų dangiškąjį Tėvą, nes „Dievas myli linksmą davėją“ (2 Kor 9:7).