Maldingi apmąstymai padeda uoliai tarnauti
1. Kas padėjo Jėzui neatsitraukti nuo svarbiausio darbo?
1 Jėzus visą vakarą gydė ligonius ir išvarinėjo demonus. Kitą dieną mokiniai, suradę jį, sakė: „Visi tavęs ieško.“ Jie ragino savo Mokytoją padaryti dar daugiau stebuklų. Tačiau Jėzus nesileido atitraukiamas nuo svarbiausio darbo — skelbti gerąją naujieną. Jis tarė: „Eikime kitur, į gretimus miestelius, kad ir ten skelbčiau žodį, nes tam esu atėjęs.“ Kas padėjo Jėzui būti susitelkus į tai, kas svarbiausia? Jis anksti atsikėlęs ėjo melstis ir pamąstyti (Mk 1:32-39). Kaip maldingi apmąstymai gali padėti ir mums būti uoliais skelbėjais?
2. Apie ką galime mąstyti, kad liktume uolūs Dievo tarnai?
2 Apie ką mąstyti? Jėzus matė, kad žmonės buvo „suvargę ir apleisti lyg avys be piemens“ (Mt 9:36). Panašiai ir mes galime pamąstyti, kaip svarbu žmonėms išgirsti gerąją naujieną ir koks ypatingas dabar laikas (1 Kor 7:29). Galime mąstyti apie Jehovos darbus ir savybes, garbę būti Jo liudytojais, apie brangias Dievo Žodžio tiesas, dar nežinomas daugeliui žmonių (Ps 77:12-14 [77:11-13, Brb]; Iz 43:10-12; Mt 13:52).
3. Kada galėtume pamąstyti?
3 Kada skirti laiko apmąstymams? Kai kurie, kaip ir Jėzus, keliasi anksti, kai visur dar tylu. Kitiems geriausias metas pamąstyti — vakare prieš miegą (Pr 24:63, Brb). Net jeigu esame labai užsiėmę, galime rasti laiko apmąstymams. Vieni tai daro keliaudami viešuoju transportu, kiti — per pietų pertrauką. Daugelis sako, jog trumpi apmąstymai prieš išeinant į lauko tarnybą padeda jiems skelbti uoliau ir be baimės.
4. Kodėl turime skirti laiko apmąstymams?
4 Maldingi apmąstymai stiprina mūsų troškimą tarnauti Jehovai, aštrina dvasinį regėjimą, teikia ryžto nepaliaujamai skelbti gerąją naujieną. Apmąstymų nauda neabejojo pats Jėzus, tad mes irgi turėtume skirti laiko pamąstyti.