Dievo valią vykdyk nesiblaškydamas
(Iš knygos „Ateik ir sek paskui mane“, p. 93—94, pstr. 12—13.)
12 Jėzus taip pat mokė savo sekėjus be reikalo nesiblaškyti. Jis pasakė: „Nieko kelyje nesveikinkite“ (Lk 10:4). Ar, Jėzaus žodžiais, jie turėjo būti nedraugiški ar abejingi? Visiškai ne. Tais laikais pasveikinti ką nors reiškė daugiau nei tik pasakyti „sveiki“. Į tradicinį pasisveikinimą įeidavo visokie formalumai ir ilgi pokalbiai. Vienas biblistas pažymi: „Rytiečiai sveikinosi ne taip kaip mes — vos linktelėdami ar ištiesdami ranką, o daug kartų apsikabindami bei nusilenkdami ar net parpuldami veidu ant žemės. Tam reikėdavo daug laiko.“ Liepdamas mokiniams vengti tradicinių pasisveikinimų, Jėzus tarsi pasakė: „Jūs turite branginti laiką, nes žinia, kurią nešate, labai skubi.“
13 Mes irgi įsiklausome į pamokymus, kuriuos Jėzus davė savo mokiniams pirmajame amžiuje. Atlikdami tarnystę, visame kame pasikliaujame Jehova (Pat 3:5, 6). Esame tikri, kad jeigu ‘pirmiausia ieškome Dievo karalystės’, būtiniausių dalykų niekada nestokosime (Mt 6:33). Visalaikiai tarnai, skelbiantys Karalystę iki žemės pakraščių, gali patvirtinti, jog net ir sunkiais laikais Jehovos ranka ne per trumpa (Ps 37:25). Mes irgi suprantame, kaip svarbu nesiblaškyti. Jeigu nesame apdairūs, šis pasaulis lengvai gali iškreipti mus iš teisingo kelio (Lk 21:34-36). Dabar ne laikas žvalgytis į šalis. Žmonių gyvybės pavojuje, tad gerąją žinią turime skelbti neatidėliodami (Rom 10:13-15). Jei stengiamės aiškiai turėti omenyje, kad dabar ne metas lėtinti tempą, nesileisime, kad šio pasaulio dalykai atimtų mūsų laiką ir jėgas, kurias geriau skirti tarnybai. Atminkime, jog likęs laikas trumpas, o pjūtis didelė (Mt 9:37, 38).