Ar tavo šeima rengiasi išgelbėjimo dienai?
1 Išsipildžiusios Biblijos pranašystės įtikinamai liudija, kad šio sugedusio pasaulio galas sparčiai artėja. Gyvename kritiškais laikais, labai panašiais į prieštvaninius (Mt 24:37-39). Nojus „ėjo su Dievu“ ir dėl to išsigelbėjo, kai buvo naikinamas senasis pasaulis (Pr 6:9). Be abejo, jis mokė Jehovos reikalavimų ir namiškius, nes šie irgi išliko gyvi. Kaip galime sekti Nojumi ir drauge su šeima ruoštis pergyventi šios blogos santvarkos galą?
2 Teisumo šauklys. Nojus apie 40—50 metų ištvermingai tarnavo „teisumo šaukliu“ (2 Pt 2:5). Jo amžininkai, veikiami maištingų įsikūnijusių angelų ar dėl kokių kitų priežasčių, tikriausiai išjuokdavo jį, kai šis skelbė perspėjamą žinią. Daugelio dabartinių žmonių abejingumas mūsų skelbiamai žiniai ir pašaipos rodo, jog šios santvarkos galas arti (2 Pt 3:3, 4). Tačiau, priešingai nei Nojaus dienų žmonės, daugelis atsiliepia į mūsų pastangas ir ‘plūsta’ garbinti Jehovos (Iz 2:2). Išgelbėsime „save ir savo klausytojus“ tik tada, jei skelbsime ištvermingai (1 Tim 4:16). Tad kaip svarbu tėvams ir žodžiu, ir pavyzdžiu mokyti savo vaikus, kad skelbimo darbas turi būti atliekamas neatidėliojant (2 Tim 4:2).
3 „Taip jis ir padarė.“ Kad išsigelbėtų per tvaną, Nojui su šeima reikėjo tiksliai laikytis Jehovos nurodymų (Pr 6:22). Mums irgi būtina paklusti vadovavimui, kurį teikia Biblija ir ištikimas vergas (Jok 3:17). Jau suaugę vienos šeimos vaikai pasakoja, kaip jų tėtis vadovavosi Jehovos organizacijos patarimais. Jis kas savaitę vesdavo šeimos studijas ir, kaip patariama, kiekvieną savaitgalį su namiškiais eidavo į tarnybą. Stengėsi kaskart skelbti su vienu iš savo vaikų. Tokia tvirta tėčio nuostata padarė gerą įtaką, ir visi šeši užaugo ištikimais Jehovos tarnais.
4 Šios santvarkos pabaiga užklups netikėtai (Lk 12:40). Jeigu sekame Nojumi ir įrodome turį tikėjimą, kokio reikia išsigelbėti, su savo šeima tikrai būsime pasirengę (Hbr 11:7).