Klausimų dėžutė

◼ Ar dera auditorijai ploti po kiekvienos atliktos užduoties teokratinės tarnybos mokykloje ir tarnybos sueigoje?

Kai Kūrėjas Jehova dėjo žemės pamatus, „kartu giedojo ryto žvaigždės ir šaukė iš džiaugsmo visi Dievo sūnūs“ (Job 38:7, Brb). Tie Dievo sūnūs, arba angelai, šlovino Jehovą už didžius kūrybos darbus, kurie naujai atskleidė jo išmintį, gerumą ir galią.

Mums dera už bendratikių pastangas bei atliktas užduotis išreikšti nuoširdžią padėką. Pavyzdžiui, už kalbas ir pasisakymus per ypatingus sambūrius, tokius kaip asamblėjos ir kongresai, bendratikiams padėkojame plojimais. Paruošti šias užduotis reikia daugiau laiko ir pastangų. Mūsų plojimai liudija, kad vertiname ne vien kalbėtojo triūsą, bet ir pamokymus, kuriuos Jehova teikia per savo Žodį ir organizaciją (Iz 48:17; Mt 24:45-47).

O ar turėtume dėkoti plojimais už pateiktas užduotis teokratinės tarnybos mokykloje ir tarnybos sueigoje? Nėra taisyklės, draudžiančios ploti, ypač kai tai darome spontaniškai, pavyzdžiui, mokiniui atlikus pirmą užduotį teokratinėje mokykloje. Tačiau plojimai gali tapti įpročiu ir prarasti savo reikšmingumą. Todėl paprastai po kiekvienos užduoties neplojame.

Nors už daugumą atliktų užduočių teokratinės tarnybos mokykloje ir tarnybos sueigoje nedėkojame plojimais, yra kitų būdų, kaip išreikšti dėkingumą už gautus pamokymus ir įdėtas bendratikių pastangas. Tai parodysime būdami atidūs ir sutelkdami dėmesį į kalbėtojus. O po sueigos visada yra galimybė prieiti prie užduotį atlikusio brolio ar sesės ir padėkoti asmeniškai (Ef 1:15, 16).