Rodydami savanorišką dvasią esame laiminami
1. Kaip Dovydas ir Nehemijas parodė savanorišką dvasią?
1 Kai Galijotas tyčiojosi iš Izraelio kovotojų, bet kuris iš jų būtų galėjęs eiti kautis su šiuo milžinu. Tačiau nepasisiūlė nė vienas, — tik jaunas dar mūšio lauke nebuvęs piemenukas (1 Sam 17:32). Kai į tėvynę grįžę žydų tremtiniai nustojo atstatinėję Jeruzalės sienas, Persijos karaliaus taurininkas savo noru atsisakė garbingų pareigų, kad galėtų keliauti Jeruzalėn ir tęsti tą darbą (Neh 2:5). Šiuos abu vyrus, Dovydą ir Nehemiją, už savanorišką dvasią Jehova labai palaimino (1 Sam 17:45, 50; Neh 6:15, 16).
2. Kodėl krikščionys turi rodyti savanorišką dvasią?
2 Dabar mažai kas nori aukotis dėl kitų. Šiomis paskutinėmis dienomis žmonės labai užsiėmę, daugelis — savimylos (2 Tim 3:1, 2). Pasinėręs į savo rūpesčius, žmogus gali nė nepastebėti galimybės pasiūlyti pagalbą tiems, kam jos reikia. Tačiau mes, krikščionys, trokštame sekti Jėzumi: kaip ir jis imtis iniciatyvos padėti kitiems (Jn 5:5-9; 13:12-15; 1 Pt 2:21). Kaip galime rodyti savanorišką dvasią ir kuo tai palaiminga?
3. Kaip galime rodyti savanorišką dvasią per sueigas?
3 Bendratikių labui. Kai sueigos programos užduotis aptariama su auditorija, noriai komentuodami galime perduoti kitiems „dvasinių dovanų“ (Rom 1:11). Išsakydami savo mintis teikiame gyrių Jehovai, įtvirtiname tiesą prote bei širdyje ir labiau džiaugiamės sueigomis (Ps 26:12). Be to, galima pasisiūlyti, jeigu reikia pavaduoti bendratikį, kuriam paskirta atlikti užduotį teokratinės tarnybos mokykloje. Tai mums proga tobulinti mokymo įgūdžius.
4. Kaip dar galime rodyti savanorišką dvasią?
4 Broliai gali rodyti savanorišką dvasią pasisiūlydami atlikti įvairias užduotis bendruomenėje (Iz 32:2; 1 Tim 3:1). Kad asamblėjos ir kongresai vyktų sklandžiai, visi gali prisidėti darbuodamiesi įvairiuose skyriuose. Kai pasisiūlome eiti į tarnybą su keliaujančiuoju prižiūrėtoju arba pakviesti jį pietų, turime progos pasistiprinti bendru tikėjimu (Rom 1:12, Vl). Jei mielai padedame našlaičiams, našlėms, ligoniams, neįgaliems, motinoms su vaikais ir kitiems bendratikiams, patys patiriame džiaugsmą ir Jehovos malonę (Pat 19:17; Apd 20:35).
5. Kokiems darbams, susijusiems su Karalystės sale, reikia savanorių?
5 Kitas būdas noriai aukoti savo laiką ir jėgas — prisidėti prie Karalystės salės valymo bei priežiūros. Be to, augančiai mūsų brolijai reikia vis daugiau Karalystės salių, taigi ir savanorių darbininkų. Viena pora pasisiūlė darbuotis su vietiniu regiono statybos komitetu, nors visai neturėjo patirties. Ilgainiui abu buvo apmokyti ir dabar padeda prie mūrijimo darbų. Žmona sako: „Dirbdami kartu su bendratikiais labai susidraugaujame. Baigiantis dienai būname fiziškai nuvargę, bet dvasiškai atsigavę.“
6. Kodėl skelbimo tarnyba — svarbiausias savanoriškas darbas?
6 Skelbimo tarnyboje. Svarbiausias savanoriškas darbas, kurį atliekame, — žinios apie Karalystę skelbimas. Kai žmonės supranta tiesą ir ima taikyti Biblijos patarimus, įgyja gyvenimo tikslą ir jėgų įveikti žalingus įpročius. Biblijos tiesa suteikia nuostabią ateities viltį. Savanoriškai mokydami žmones Dievo Žodžio, darome gerą darbą, suteikiantį jiems ilgalaikę naudą (Jn 17:3; 1 Tim 4:16). Gal mūsų aplinkybės leidžia darbuotis daugiau: tarnauti pagalbiniais arba reguliariaisiais pionieriais, persikelti ten, kur reikia skelbėjų, ar mokytis svetimos kalbos?
7. Kodėl rodyti savanorišką dvasią ypač svarbu šiandien?
7 Karalius Dovydas pranašavo, kad pradėjus valdyti Mesijui Dievo tauta „mielai pasiaukos“ (Ps 110:3, Vl). Jehova spartina baigiamąjį dvasinės pjūties etapą, tad yra dar daug darbo, kuriam atlikti reikia savanorių (Iz 60:22). Ar pasakei: „Štai aš, siųsk mane!“? (Iz 6:8) Iš tiesų, rodydami savanorišką dvasią, džiuginame Jehovą ir gauname puikų atlygį.