‘Tegul kiekvienas kiek nors atideda’

Pirmųjų krikščionių susirinkimai turėjo materialinių poreikių, kuriems reikėjo skirti dėmesio. Kad patenkintų tas reikmes, kiekvienas asmuo buvo skatinamas ‘kiek nors atidėti’ savanoriškai aukai. (1 Kor 16:1-3, Jr) Dėl jų dosnumo visi džiaugėsi ir siuntė „gausias padėkos maldas Dievui“. (2 Kor 9:11, 12)

Šiandien pasaulinis Jehovos tautos darbas nuolat plečiasi, todėl reikia vis didesnės finansinės paramos. Kad padėtume patenkinti šiuos poreikius, mes irgi turime reguliariai ‘kiek nors atidėti’ iš savo lėšų. (2 Kor 8:3, 4) Materialines dovanas galima duoti įvairiais būdais. (Žiūrėk 2001 m. lapkričio 1 d. Sargybos bokštą, p. 28.) Mūsų požiūriu, tai ypatinga galimybė, teikianti tikrą laimę. (Apd 20:35)