Kas mums svarbiausia kuriant ateities planus?

¹ Mes visi mąstome apie savo ateitį. Turintieji žemišką viltį tikisi amžinai gyventi Dievo teisingame naujajame pasaulyje. Bet dėl pasaulio įtakos ta viltis gali išblėsti. Todėl reikia stengtis Karalystės interesams skirti pirmąją vietą ir nesileisti suviliojamiems kūno geismų (1 Jn 2:15-17).

² Pasaulis negali suvokti dvasingų žmonių troškimų (1 Kor 2:14). Jis siekia garbės, valdžios ar turtų, o mes ieškome dvasinių lobių (Mt 6:19-21). Mėgindami prisitaikyti prie pasaulio požiūrio į ateitį, vargu ar pasieksime savo dvasinius tikslus. Mūsų širdis netrukus užvaldys pasaulietiški dalykai. Kaip to išvengti?

³ „Apsivilkite Viešpačiu Jėzumi Kristumi“. Kad nustatytume, ar savo viltis siejame su Karalyste, patyrinėkime savo pokalbius. Gal nuolat kalbame apie materialinius dalykus ir pasaulietiškus reikalus? Jeigu taip, turime pagalvoti, ar tik neatmetame dvasinių vertybių. Stenkimės ‛apsivilkti Viešpačiu Jėzumi Kristumi, o ne tenkinti kūno geidulius’ (Rom 13:14).

⁴ Jaunuoliai gali ‛apsivilkti Kristumi’ planuodami imtis visalaikės tarnybos. Vienas jaunuolis, norėjęs tarnauti reguliariuoju pionieriumi, gyveno visuomenėje, kur pagal vyraujančius papročius vaikinams reikia pirma apsirūpinti materialiai. Taigi jis tiek pasinėrė į verslą, kad lankė sueigas ir skelbė tik iš įpročio. Ėmęs tikėti Jėzaus žodžių iš Mato 6:33 teisingumu, jis tarsi nulipo nuo imitacinio bėgimo tako ir ėmėsi visalaikės tarnybos. Dabar tas jaunuolis ramia sąžine tarnauja Jehovai, anot jo paties, „visomis išgalėmis“.

⁵ Biblijoje sakoma, kad išmintinga kurti ateities planus (Pat 21:5). Tačiau tai darydami pirmiausia atsižvelkime į Dievo valią (Ef 5:15-17).