Jehovos dvasia yra su mumis
1 Būdami Jehovos Liudytojai, mes turime atlikti didžiulį darbą. Jėzus pasakė: „Pirmiau turės būti visoms tautoms paskelbta Evangelija“ (Mk 13:10). Žmonių požiūriu, tai atrodytų neįmanoma, bet taip nėra. Mus palaiko galingiausia visatos jėga — Dievo dvasia (Mt 19:26).
2 Pirmojo šimtmečio įrodymas. Pritaikydamas Izaijo pranašystę sau, Jėzus pasakė: „Viešpaties dvasia ant manęs, ... kad neščiau gerąją naujieną“ (Lk 4:17, 18). Prieš įžengdamas į dangų, jis kalbėjo savo apaštalams, kad šventoji dvasia ir juos įgalins liudyti „lig pat žemės pakraščių“. Vėliau šventosios dvasios vedamas Pilypas skelbė Etiopijos dvariškiui, dvasia siuntė Petrą pas Romos šimtininką, o Paulių su Barnabu — skelbti nežydų tautoms. Kas būtų galėjęs pagalvoti, kad tokios kilmės žmonės atsilieps į tiesą? Bet jie atsiliepė (Apd 1:8; 8:29-38; 10:19, 20, 44-48; 13:2-4, 46-48).
3 Šiuolaikinis įrodymas. Apreiškimo knygoje pabrėžiama, kad šventoji dvasia dalyvauja šiandieniniame skelbimo darbe: „Dvasia ir sužadėtinė kviečia: ‛Ateik!’... Ir kas nori, tesisemia dovanai gyvybės vandens“ (Apr 22:17). Dvasia skatina Kristaus sužadėtinės klasę ir jos palydovus „kitas avis“ skelbti gerąją naujieną visiems žmonėms (Jn 10:16). Skelbdami mes turime būti drąsūs, nedvejodami kreiptis į įvairius žmones ir visuomet pasitikėti, kad Dievo dvasia padės mums. „Metraštyje — 1998“ (rusų k.) pateikiama įtikinamų įrodymų, kad Dievo dvasia nuolat lydi jo tarnus. Pagalvok apie rezultatus! Per pastaruosius dvejus tarnybinius metus kasdien buvo pakrikštijama vidutiniškai per 1000 žmonių.
4 Būkime tikri, kad Dievo dvasia ir toliau bus su mumis mums skelbiant Karalystės žinią tiek, kiek nori Jehova. Tas žinojimas turi paskatinti mus uoliai stengtis dirbti visų svarbiausią Karalystės darbą (1 Tim 4:10).