Ar tu esi per daug užsiėmęs?
1 Paulius skatino, kad mes būtume „visuomet pertekę Viešpaties darbu“ (1 Kor 15:58, NTP). Mes esame skatinami laikytis kasdieninio įpročio asmeniškai studijuoti, reguliariai dalyvauti tarnyboje, ištikimai lankyti sueigas ir uoliai atlikti susirinkimo užduotis. Be to, mes turime padėti kitiems, kuriems reikia mūsų pagalbos. Turėdami tiek daug darbo, kartais mes galbūt jaučiamės per daug apkrauti ir manome, kad turime ieškoti būdų sumažinti savo darbo krūvį.
2 Būna situacijų, kai išmintinga ir tinkama atsisakyti tam tikros veiklos arba sumažinti jos apimtį. Kai kurie asmenys mano, kad laukiama, jog jie padarys viską, ko jų paprašys kiti. Nesilaikant pusiausvyros šiuo atžvilgiu, gali atsirasti sunkumas ir įtampa, o tai galiausiai nualina.
3 Laikykis pusiausvyros. Pusiausvyra išlaikoma pritaikant Pauliaus patarimą „pasirinkti kas vertingiau [„svarbiau“, NW]“ (Fil 1:10). Tai tiesiog reiškia, kad mes sutelktume dėmesį į tai, kas iš tikrųjų svarbu, ir jeigu laikas bei aplinkybės leidžia, užsiimtume kai kuriais mažiau svarbiais dalykais. Šeimos pareigos tikrai yra tarp tų dalykų, kurie labai svarbūs. Reikia atlikti ir tam tikrus pasaulietiškus įsipareigojimus. Tačiau Jėzus mokė, kad nustatydami, kam teikti pirmenybę, mes turime atsižvelgti į principą pirmiausia ieškoti Karalystės. Pirma mes turime daryti darbus, kurie leistų mums gyventi pagal savo pasiaukojimą Jehovai (Mt 5:3; 6:33).
4 Turėdami tai omenyje, mes pašalinsime iš savo užpildyto tvarkaraščio visus nereikalingus asmeninius užsiėmimus, besaikius pramogavimus ir nebūtinus įsipareigojimus kitiems. Planuodami savo veiklą kiekvieną savaitę, mes skirsime pakankamai laiko asmeniškoms studijoms, dalyvavimui tarnyboje pagal savo galimybes, sueigų lankymui ir kitiems dalykams, glaudžiai susijusiems su mūsų garbinimu. Likęs laikas gali būti paskirstomas kitiems dalykams atsižvelgiant į tai, kiek jie prisideda siekiant mums pagrindinio tikslo būti išlaikantiems pusiausvyrą krikščionimis, kuriems svarbiausia Karalystė.
5 Nors mes ir padarome tai, kas pasakyta anksčiau, vis dėlto galime jausti, kad našta slegianti. Jei taip yra, mums reikia atsiliepti į Jėzaus kvietimą: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu!“ (Mt 11:28). Taip pat pasitikėk Jehova, kuris ‛kiekvieną dieną mūsų naštas neša’ ir pailsusiam duoda jėgos. Jis pažada, kad niekados neleis teisiajam svyruoti (Ps 55:22, NTP; 68:20; Iz 40:29). Mes galime būti tikri, kad į mūsų maldas bus atsakyta ir mes galėsime ištvermingai darbuotis teokratinėje veikloje.
6 Nors esame užtikrinti, kad būsime visą laiką užimti siekdami prasmingų Karalystės interesų, galime džiaugtis žinodami, kad mūsų darbas ne veltui Viešpatyje (1 Kor 15:58).