Iš namų į namus be paliovos
1 Senovės Izraelyje aukos buvo duodamos kasdien (Iš 29:38-42). Ugnis ant altoriaus būdavo paliekama degti; kylantys dūmai buvo „skanus kvapas“, malonus Jehovai (Iš 29:18, ŠvR). Šiandien mes esame skatinami ‛atnašauti Dievui šlovinimo auką, tai yra jo vardą garbinančių lūpų vaisių’ (Žyd 13:15). Užuot davę Įstatyme nurodytas aukas, mes garbiname Jehovą pasakodami apie jį ir teikdami jam gyrių be paliovos (Iz 43:21; Apd 5:42).
2 Jėzus Kristus, didžiausias Liudytojas, kada nors gyvenęs šioje žemėje, mokė mus, kaip mes turime laikytis švaraus garbinimo, atnašaudami šlovinimo auką. Jis mokė savo mokinius, kad jų skelbiama žinia buvo labai skubi. Jis žinojo, kad veiksmingiausias būdas pasiekti žmones su gerąja naujiena — tai kalbėti jiems asmeniškai jų namuose (Mt 10:7, 12). Taigi mes matome, kad apaštalai laikėsi Dievo inspiruoto nurodymo skelbti po namus (Apd 20:20).
3 Ir šiandien nėra kitaip. Kaip Jėzaus pasekėjai, ištikimi krikščionys seka jo pavyzdžiu skelbdami gerąją naujieną po namus. Nors mus galbūt dėl to kritikuoja ir persekioja, milijonai pažino tiesą ir šimtai tūkstančių naujų mokinių kasmet įsilieja į didžiosios minios gretas, įrodydami, jog tai yra Jehovos būdas vykdyti jo valią. Tai parodo, kodėl mes esame atkaklūs savo tarnyboje.
4 Skelbimo po namus nauda: „Dievas nėra šališkas. Jam brangus... žmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena“ (Apd 10:34, 35). Eidami tiesiog į kiekvieną namą savo teritorijoje, mes aiškiai pademonstruojame bešališkumą, visiems suteikdami galimybę reguliariai klausytis Karalystės žinios. O besidomintys žmonės savo ruožtu gauna asmenišką pagalbą pagal jų individualius poreikus.
5 Beveik visi skelbėjai, įskaitant jaunesniuosius, pagyvenusius žmones ir net tuos, kurie yra nauji, gali dalyvauti skelbdami po namus. Taip kiekvienas žmogus gali ‛išpažinti burna ir taip įgyti išgelbėjimą’ (Rom 10:10, NTP). Dalyvavimas su kitais tarnyboje po namus sujungia mus kartu meilės ir vienybės ryšiais. Tuo pat metu mums suteikiama proga parodyti savo ištvermę, kai susiduriame su abejingumu arba priešiškumu. Šis viešas tikėjimo parodymas padaro mus „teatrališku reginiu“, kas padeda nuoširdiems žmonėms nustatyti, jog mes turime organizuotas priemones mokyti Biblijos ir jiems tai gali būti naudinga (1 Kor 4:9, NW). Viskas aiškiai rodo, kad Jehova laimina darbą po namus ir panaudoja jį rinkti didžiąją minią į savo teisingo garbinimo „namus“ (Iz 2:2-4).
6 Dabar labiau negu kada nors kitu istorijos metu žmonėms reikia išgirsti Karalystės žinią. Toliau be paliovos skelbkime po namus, kol Jehova pasakys, kad jau pakanka (Iz 6:11). Taip darydami mes būsime apdovanoti džiaugsmu, kuris patiriamas dalyvaujant svarbioje ir reikalingoje tarnyboje po namus šiuo pabaigos metu (1 Kor 15:58).