Ar žinote?
Kaip Biblijos laikais būdavo siunčiami laiškai?
Persų laiškanešys
Pristatyti oficialius laiškus Persijos valdžia pavesdavo specialiai pašto tarnybai. Štai Biblijoje, Esteros knygoje, rašoma, kaip ta tarnyba veikė: „Laiškai, parašyti karaliaus Ahasvero vardu, ir užantspauduoti karaliaus žiedu, buvo išsiųsti per raitus pasiuntinius, jojančius ant karaliaus tarnyboje naudojamų karališkajame žirgyne išaugintų ristūnų“ (Esteros 8:10). Panaši tarnyba civilinio bei karinio pobūdžio laiškus gabendavo ir Romos imperijoje.
Privatūs asmenys, kaip antai apaštalas Paulius ar kiti, tokiomis paslaugomis naudotis negalėjo. Turtingas žmogus su laišku paprastai siųsdavo kokį vergą. O dauguma laiškus perduodavo per pažįstamus ar netgi svetimus žmones, keliaujančius reikiama kryptimi. Laiškanešiu galėjo pabūti ir namiškis, draugas, kareivis ar pirklys. Svarbiausia, kad žmogus būtų patikimas ir žinią nugabentų saugiai. Biblijoje rašoma, jog apaštalas Paulius kelis savo laiškus įdavė keliaujantiems bendratikiams (Efeziečiams 6:21, 22; Kolosiečiams 4:7).
Kaip senovės Izraelyje vyko prekyba?
Vaisių turgus
Izraelio gyventojai daugiausia vertėsi žemdirbyste, gyvulininkyste, natūriniais mainais. Turgavietės paprastai įsikurdavo šalia miesto vartų. Šventajame Rašte minimi „Avių vartai“, „Žuvų vartai“, „Šukių vartai“ (Nehemijo 3:1, 3; Jeremijo 19:2). Matyt, jie šitaip pavadinti pagal tai, kuo turguje prekiauta. Biblijoje rašoma, kad Jeruzalėje būta „Kepėjų gatvės“, taip pat vardijamos įvairios prekės (Jeremijo 37:21).
O kas žinoma apie kainas? Viename leidinyje sakoma: „Šimtmečiams bėgant kainos, suprantama, keitėsi, tad dabar sunku nustatyti, kiek viena ar kita prekė galėjo kainuoti tam tikru metu ir tam tikroje vietoje.“ Vis dėlto senieji rašytiniai šaltiniai, įskaitant Bibliją, byloja, jog ir anuomet dėl infliacijos kainos kildavo. Kaip pavyzdį paimkime vergų prekybą. XVIII amžiuje p. m. e. Juozapas buvo parduotas į vergiją už 20 sidabrinių, greičiausiai šekelių (Pradžios 37:28). Turbūt tokia tuo metu buvo vidutinė vergo kaina. Praėjus trims šimtmečiams už vergą mokėdavo 30 šekelių (Išėjimo 21:32). VIII amžiuje p. m. e. — 50 šekelių (2 Karalių 15:20). Dar po dviejų šimtmečių, viešpataujant Persijos imperijai, tekdavo pakloti 90 ir daugiau šekelių. Kaip matome, kylančios kainos nėra vien nūdienos rykštė.