Ar žinojote?

Kas buvo Rašto aiškintojai, priešiški Jėzui?

Per savo tarnybos metus Jėzus su Rašto aiškintojais susitikdavo ne tik Jeruzalėje, bet ir mažesniuose miestuose bei kaimuose. Visoje Palestinoje, išskyrus Jeruzalę, ir net žydų kolonijose už Palestinos ribų Rašto aiškintojai buvo žemesnio rango pareigūnai, išmanantys Įstatymą ir dirbantys perrašinėtojais ar vietiniais teisėjais (Morkaus 2:6; 9:14; Luko 5:17-21).

Jeruzalėje Rašto aiškintojai glaudžiai darbavosi su žydų valdžia (Mato 16:21). Pasak vieno žinyno, jie, „atrodo, bendradarbiavo su kunigais tiek sprendžiant teismines bylas, tiek žydų papročių ir įstatymų klausimus, taip pat dirbo įvairius kasdienius darbus sinedrione“ (The Anchor Bible Dictionary). Pagarsėję kaip Įstatymo mokytojai, kai kurie Rašto aiškintojai patys buvo sinedriono, žydų aukščiausiojo teismo, nariai. Jie darbavosi kartu su aukštaisiais kunigais ir fariziejais.

Biblijoje apie Rašto aiškintojus dažniausiai rašoma kaip apie Jėzaus religinius priešininkus. Tačiau kai kurie nebuvo jam priešiški. Štai vienas Rašto aiškintojas Jėzui pasakė: „Mokytojau, aš seksiu paskui tave, kur tik tu eisi!“ Kitam iš jų Jėzus tarė: „Tu netoli nuo Dievo karalystės!“ (Mato 8:19; Morkaus 12:28-34).

Ką reiškė asmens patepimas?

Biblijos laikais Vidurio Rytuose patepant žmogui galvą aliejumi būdavo išreiškiamas palankumas, o svečiui taip parodydavo svetingumą. Paprastai tam naudodavo alyvuogių aliejų, sumaišytą su kvepalais. Hebrajai taip pat užpildavo aliejaus ant asmens galvos, tai yra patepdavo jį, kai jis būdavo oficialiai paskiriamas atsakingoms pareigoms. Pavyzdžiui, Aaronas buvo pateptas, kai jį skyrė tarnauti vyriausiuoju kunigu (Kunigų 8:12). O štai kaip buvo su karaliumi Dovydu: „Paėmęs ragą aliejaus, Samuelis patepė jį [...]. Nuo tos dienos Viešpaties dvasia galingai užvaldė Dovydą“ (1 Samuelio 16:13).

Hebrajų kalbos žodis, reiškiantis tokį patepimą, yra mašách, iš kurio kilo terminas maši̇́ach, Mesijas. Tą patį reiškia ir graikiškas žodis chri̇́o; iš jo yra išvestas christós, Kristus. Taigi ir Aaronas, ir Dovydas gali būti vadinami mesijais, arba pateptaisiais. Mozė taip pat laikomas kristumi, arba pateptuoju, ta prasme, kad Dievas išsirinko jį savo atstovu (Hebrajams 11:24-26; Brb).

Jėzų iš Nazareto pats Dievas paskyrė eiti aukštas pareigas. Jėzus buvo pateptas ne aliejumi, o Dievo šventąja dvasia (Mato 3:16). Kaip Jehovos Pateptąjį, Jėzų išties dera vadinti Mesiju, arba Kristumi (Luko 4:18).