Kodėl Dovydas nebijojo

AR KADA ko nors bijojai? — —a Mes visi kartais ko nors bijome. Ką daryti, jeigu apima baimė? — — Bėk pas tą, kas už tave didesnis ir stipresnis. Gal padėtų tėtis ar mama. Į ką kreiptis pagalbos, mus ypač pamoko Dovydo pavyzdys. Šis jaunuolis Dievui giedojo: „Aš pasitikiu tavim. [...] Dievu pasitikiu ir nebijau“ (Psalmyno 56:4, 5 [56:3, 4, Brb]).

Iš ko Dovydas mokėsi nepasiduoti baimei? Iš savo tėvų? — — Žinoma. Jo tėvas, Jesė, buvo Jėzaus Kristaus, Dievo pažadėto „Ramybės Kunigaikščio“, protėvis (Izaijo 9:5 [9:6, Brb]; 11:1-3, 10). Jesės tėvas, Dovydo senelis, buvo Jobedas. Viena iš Biblijos knygų pavadinta Jobedo motinos vardu. Kas gi buvo Jobedo motina? — — Ogi ištikimoji Rūta, Boazo žmona (Rūtos 4:21, 22).

Rūta ir Boazas mirė daug anksčiau, nei gimė Dovydas. Gal atsimeni vardą Boazo motinos, Dovydo proprosenelės? Ji gyveno Jeriche ir apsaugojo izraelitų žvalgus. Kai miesto sienos griuvo, ji su šeima išsigelbėjo, nes buvo pririšusi prie lango tamsiai raudonos spalvos virvę. Kas ši moteris? — — Rahaba, vėliau tapusi Jehovos garbintoja; ji tikras drąsos pavyzdys visiems krikščionims (Jozuės 2:1-21; 6:22-25; Hebrajams 11:30, 31).

Galime neabejoti, kad tėvai daug pasakojo Dovydui apie tuos ištikimus Jehovos tarnus, nes mokyti vaikus tokių dalykų buvo tėvų pareiga (Pakartoto Įstatymo 6:4-9). Paskui Dievas siuntė pranašą Samuelį išrinkti Dovydą, jauniausią Jesės sūnų, būsimuoju Izraelio karaliumi (1 Samuelio 16:4-13).

Vieną dieną Jesė liepia Dovydui nunešti maisto trims vyresniesiems savo broliams, kovojantiems su Dievo priešais, filistinais. Atėjęs Dovydas bėga link priekinės karių linijos ir girdi, kaip milžinas Galijotas tyčiojasi iš „gyvojo Dievo gretų“. Visi bijo priimti Galijoto iššūkį stoti su juo į kovą. Dovydas sako, jog eis kovoti su milžinu, ir tai sužinojęs jį pasišaukia karalius Saulius. Tačiau pamatęs jaunuolį sako: „Esi tik vaikas.“

Dovydas Sauliui aiškina užmušęs liūtą ir mešką, kai šie nešėsi avį iš tėvo kaimenės. Galijotas „bus kaip vienas iš jų“, — sako jis karaliui. Tada Saulius taria: „Eik, ir Viešpats [„Jehova“, NW] tebūna su tavimi“ (Brb). Jaunuolis randa penkis gludžius akmenis, įsideda į piemens maišelį ir, laikydamas rankoje svaidyklę, eina link milžino. Pamatęs, kad prieš jį eina vaikas, filistinas šaukia: ‘Eikš šen, kad galėčiau tavo kūną atiduoti padangių paukščiams.’ Dovydas atsako: ‘Aš ateinu prieš tave Galybių Viešpaties vardu’ ir sušunka: „Aš tave užmušiu.“

Dovydas artėdamas prie Galijoto išsiima iš maišelio akmenį, deda jį į svaidyklę ir sviedžia milžinui tiesiai į kaktą. Išvydę savo galiūną negyvą, persigandę filistinai puola bėgti. Izraelitai vejasi juos ir laimi mūšį. Visa ši istorija aprašyta 1 Samuelio 17:12-54. Perskaitykite ją drauge su šeima.

Jaunuoliai kartais baiminasi, kad neįstengs laikytis Dievo nurodymų. Jeremijas, dar visai jaunas, iš pradžių taip pat bijojo, bet Dievas jam pasakė: „Nebijok nieko, nes aš su tavimi.“ Jeremijas nugalėjo baimę ir skelbė, ką Dievas jam liepė. Jei pasitiki Jehova, kaip Dovydas ir Jeremijas tu irgi išmoksi įveikti baimę (Jeremijo 1:6-8).