Skaitytojų klausimai

Kaip suprasti, kad Saliamonas rado tik „vieną vyrą iš tūkstančio“, bet „nė vienos moters tarp jų“? (Mokytojo 7:28)

Norėdami šiuos Dievo įkvėptus žodžius suprasti teisingai, pirmiausia turime atsižvelgti į tai, kaip Dievas apskritai vertina moteris. Pavyzdžiui, našlės Noomės marti Rūta Biblijoje vadinama „kilnia moterimi“ (Rūtos 3:11). Pasak Patarlių 31:10, gera žmona „brangesnė už perlus“. Taigi ką turėjo omeny senovės Izraelio karalius Saliamonas, rašydamas „vieną vyrą iš tūkstančio užtikau, bet nė vienos moters tarp jų niekada neradau“?

Iš konteksto matyti, kad Saliamono dienomis moterų moralė buvo prasta (Mokytojo 7:26). Tokia padėtis susiklostė turbūt dėl svetimtaučių moterų, garbinusių Baalą, įtakos. Gausiam savo svetimšalių žmonų būriui vėliau neatsispyrė ir pats Saliamonas. Jis „turėjo septynis šimtus aukštakilmių žmonų ir tris šimtus sugulovių“, — sakoma Biblijoje. „Tos moterys [„palaipsniui“, NW] nugręžė jo širdį“ garbinti netikrus dievus (1 Karalių 11:1-4). Prasta buvo ir vyrų moralė, nes vienas teisus vyras iš tūkstančio juk irgi be galo mažai. „Taigi radau viena, — padarė išvadą Saliamonas, — Dievas padarė žmoniją dorą, bet žmonės leidosi į svarstymus“ (Mokytojo 7:29). Ši išvada — apie visą žmoniją, o ne apie vieną ar kitą lytį. Tad Saliamono žodžius iš Mokytojo 7:28 reikėtų laikyti anuometinės moralinės padėties apibendrinimu.

Tačiau ši eilutė galbūt reiškia ir ką kita. Ji gali turėti pranašišką prasmę, nes iš tiesų niekad nebuvo moters, kuri būtų sugebėjusi tobulai paklusti Jehovai. Bet vienas toks vyras gyveno, o jo vardas — Jėzus Kristus (Romiečiams 5:15-17).

[Iliustracija 31 puslapyje]

„Vienas vyras iš tūkstančio“