Naudingi žaidimai

VAIKAI mėgsta žaisti. Tačiau „tai nėra tuščia ar nereikšminga veikla, — aiškinama knygoje The Developing Child. — Žaidimas ugdo požiūrį į aplinkinį pasaulį“. Žaisdami vaikai išbando savo pojūčius, mokosi suprasti juos supančius dalykus, bendrauti.

Nuo penkerių ar šešerių metų mažieji pradeda žaisti suaugusius. Sykį Jėzus kalbėjo apie vaikus. Vieni jų norėjo žaisti vestuves, kiti — laidotuves, ir, kaip vaikams dažnai būna, ginčijosi, nes kai kurie atsisakė dalyvauti. (Mato 11:16, 17) Taip žaidžiant prasmingi vaidmenys gali giliai įstrigti augančio vaiko prote.

Čia matomos mergaitės žaidžia Biblijos mokytoją ir studijuotoją. Tai nėra tikros studijos, bet mergytės aiškiai jaučia norą dalytis Biblijos žinia. Ši pamoka labai svarbi, nes Jėzus liepė visiems savo sekėjams ruošti mokinius bei mokyti žmones laikytis to, ką tik jis įsakė. (Mato 28:19, 20)

Tėvai, kurių atžaloms patinka žaidžiant vesti Biblijos studijas, sakyti viešas kalbas ar skelbti po namus, vertai gali būti patenkinti. Juk mažieji imituoja tai, ką mato darant suaugusius. Tokie bibliniai žaidimai rodo, jog vaikai ‘drausminami ir mokomi Viešpaties vardu’. (Efeziečiams 6:4)

Mažieji turi dalyvauti teisingai garbinant. To nori Jehova. Jis pasakė Mozei, kad skaitant Įstatymą vaikai būtų kartu. (Pakartoto Įstatymo 31:12) Jeigu mažylius liečia svarstomos temos, tai atsispindės žaidimuose. O vaikas, žaidžiantis Dievo tarną, jau žengia pirmuosius žingsnius juo tapti.