Ar mokate stebėtis?

AR ATKREIPĖTE dėmesį, kad Biblijos rašytojai, apmąstydami Dievo darbus bei savybes, nuolat stebisi? „Esu nuostabiai padarytas“, — kalbėjo psalmininkas. (Psalmyno 139:14) Pranašas Izaijas rašė: „Viešpatie, tu — mano Dievas; garbinsiu tave, šlovinsiu tavo vardą, nes tu įvykdei nuostabius užmojus.“ (Izaijo 25:1) Pagalvokite ir apie Pauliaus nusistebėjimą, išreikštą žodžiais: „O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme!“ (Romiečiams 11:33)

Dabartinės lietuvių kalbos žodyne rašoma, kad nuostaba yra „įspūdis, kurį daro kas nors nepaprasta, nesuprantama, keista“.

Argi ne džiugu žiūrėti į mažylius, kai šie išplečia akeles pamatę, palietę ar išgirdę ką nors nauja? Deja, laikui bėgant menkiau bemokame stebėtis kokia nors keistenybe ar naujove.

Minėti Biblijos rašytojai mokėjo stebėtis visą gyvenimą. Kodėl? Šis jausmas neapleido dėl to, kad jie kupini dėkingumo mąstė apie Dievo darbus. Štai psalmininko malda: „Atsimindamas senųjų laikų, padariau apžvalgą Tavųjų stebuklų ir esu nustebintas Tavo rankų darbais.“ (Psalmyno 143:5, Vl)

Kaip girtina, kad mūsų laikų Dievo garbintojai irgi moka stebėtis. O jūs? Ar puoselėjate šį jausmą?