Meilė būtina

VISOKIO amžiaus, įvairių kultūrų, kalbų ir rasių žmonės trokšta būti mylimi. Jei šis troškimas nepatenkinamas, žmogus nesijaučia laimingas. Vienas mokslininkas medikas rašė: „Meilė ir draugystė dažnai lemia tai, sergame ar sveikstame, liūdime ar džiaugiamės, kenčiame ar atsigauname. Jei taip veiktų koks nors naujas vaistas, tikriausiai visi šalies gydytojai paskirtų jį pacientams. Neturėtų teisės nepaskirti.“

Tačiau mūsų laikų visuomenė, ypač žiniasklaida bei garsenybės, dažniausiai iškelia turtų, galios, garbės, sekso, o ne šiltų, meilingų santykių poreikį. Daugelis pedagogų pabrėžia karjeros ir panašių siekių reikšmę sakydami, kad nuo jų priklauso sėkmė. Žinoma, svarbu mokytis ir lavinti gabumus, bet ar verta tam aukoti tiek laiko, kad jo nebeliktų šeimai, draugams? Vienas išsimokslinęs senovės rašytojas, nuovokus gyvenimo stebėtojas, talentingą, bet be meilės asmenį prilygino „žvangančiam variui ir skambantiems cimbolams“. (1 Korintiečiams 13:1) Toks žmogus gali tapti turtingas, net išgarsėti, tačiau niekada nepatirs tikros laimės.

Jėzaus Kristaus, puikiai pažinojusio žmones ir rodžiusio jiems didelę meilę, mokymų pagrindas buvo meilė Dievui ir artimui. Jis pasakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu... Mylėk savo artimą kaip save patį.“ (Mato 22:37-39) Tik tie, kas laikosi šių žodžių, yra tikri Jėzaus sekėjai. Todėl jis pabrėžė: „Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus.“ (Jono 13:35)

Tačiau kaip ugdytis meilę šių dienų pasaulyje? Kaip mokyti meilės savo vaikus? Tai aptarsime kitame straipsnyje.

[Iliustracijos 3 puslapyje]

Pasaulyje, kurį valdo godumas, ugdytis meilę nelengva