Aukuras nežinomam dievui

APAŠTALAS Paulius apie 50 m. e. m. lankėsi Graikijos mieste Atėnuose. Čia jis pamatė aukurą nežinomam dievui ir paskui paminėjo jį puikiai liudydamas apie Jehovą.

Pradėdamas savo kalbą ant Marso kalvos (kitaip Areopagas) Paulius pasakė: „Atėniečiai, man rodos, kad jūs visais atžvilgiais itin dievobaimingi. Vaikščiodamas ir apžiūrinėdamas jūsų šventenybes, radau aukurą su užrašu: ‘Nežinomam dievui.’ Taigi aš noriu skelbti jums tai, ką jūs nepažindami garbinate.“ (Apaštalų darbų 17:22-31)

Nors to aukuro Atėnuose nerasta, kitose Graikijos vietose panašių aukurų taip pat būta. Pavyzdžiui, antrojo amžiaus graikų geografas Pausanijas paminėjo, kad aukurai „dievams, kurių vardai nežinomi“, stovėjo Falirone, netoli Atėnų („Helados aprašymas“, Atika, I kn., 4 eil.). Pasak to paties šaltinio, aukuras „nežinomiems dievams“ buvo Olimpijoje (Elėja, I kn., XIV sk., 8 eil.).

Savo knygoje „Apolonijo Tianiečio gyvenimas“ (VI kn., III sk.) graikų rašytojas Filostratas (apie 170—apie 245 m. e. m.) nurodė, jog Atėnuose „aukurai statomi net nežinomų dievų garbei“. O Diogenas Laertietis (apie 200—250 m. e. m.) knygoje „Apie garsiųjų filosofų gyvenimą ir pažiūras“ (I kn., 10 sk., 110 pstr.) rašė, kad „bevardžių aukurų“ galima rasti įvairiose Atėnų vietose.

Aukurus nežinomoms dievybėms statė ir romėnai. Vienas iš jų (nuotraukoje), saugomas Palatino iškasenų muziejuje Romoje, yra iš pirmojo ar antrojo amžiaus p. m. e. Jo lotyniškas užrašas rodo, kad šis aukuras buvo skirtas „dievui ar deivei“; tokia frazė, „pasitaikanti maldose ar dedikaciniuose žodžiuose, be to, randama įrašuose ir literatūriniuose tekstuose“.

„Dievas, pasaulio ir visko, kas jame yra, kūrėjas“, daugeliui vis dar nežinomas. Bet kaip Paulius sakė atėniečiams, šis Dievas — Jehova — „visiškai netoli nuo kiekvieno iš mūsų“. (Apaštalų darbų 17:24, 27)

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 32 puslapyje]

Aukuras: Soprintendenza Archeologica di Roma