Kodėl reikia ugdytis dorumą?

KUNIHITAS, vidutinio amžiaus japonas, neseniai persikėlė į Jungtines Valstijas.a Praėjus tik keletui savaičių vos nenukentėjo jo karjera. Kunihitas pasakoja: „Viršininkui paklausus, ar galėčiau imtis vienos užduoties, neabejojau sugebėsiąs ją atlikti, tačiau išauklėtas laikyti kuklumą dorybe pasakiau: ‛Nesu tikras, ar pavyks, bet padarysiu viską, ką galiu.’ Amerikietis viršininkas pagalvojo, kad man trūksta kompetencijos ir pasitikėjimo savimi. Tai sužinojęs, supratau turįs elgtis kitaip.“

Niujorkietė Marija buvo koledžo studentė pirmūnė, visada mielai padėdavusi bendramoksliams. Vienas iš jų, Chuanas, kartais irgi naudodavosi jos parama. Vaikinas ėmė simpatizuoti jai, stengėsi patikti. Nebepaisydama savo troškimo elgtis skaisčiai, mergina pasidavė jo meilinimuisi ir neatsisakė nesantuokinių seksualinių santykių.

Margame ir moraliai sugedusiame nūdienos pasaulyje išties sunku būti doram. Kodėl gi reikia ugdytis dorumą? Todėl, kad dorumas patinka Dievui, o dauguma mūsų tikrai trokštame jo palankumo.

Dievo Žodis, Biblija, skatina savo skaitytojus ugdytis dorumą. Štai apaštalas Paulius rašo: „Mąstykite... apie visa, kas dorybinga ir šlovinga“ (Filipiečiams 4:8). Apaštalas Petras taip pat ragina mus ‛visu stropumu ugdytis dorybę’ (2 Petro 1:5). Kas yra dorumas? Ar įmanoma jo išmokyti? Kaip galime jį ugdytis?

[Išnaša]