Vidinis grožis turi amžiną vertę

„JAUNUOLIUI GROŽIS YRA DORYBĖ“, — PAŽYMĖJO VIENAS IŠTIKIMAS PAGYVENĘS KRIKŠČIONIS.

Taip, žmogus nuo seno linkęs perdėtai pabrėžti išorinį žavesį, todėl dažnai nevertina vidinio grožio. Tačiau mūsų Kūrėjas žiūri, kas esame savo vidumi, o ne kokia mūsų išorė. Taip jis duoda puikiausią protingo vertinimo pavyzdį. Pasak Biblijos, pats Dievas pasakė: „Dievas ne taip mato, kaip žmogus; žmogus mato, kas akimis matoma, o Viešpats žiūri į širdį“ (1 Samuelio 16:7).

Dievas yra tikrojo žmogaus grožio Šaltinis, ir jo Žodis parodo, jog vertinant asmenį svarbiausios yra dvasinės savybės. Biblijoje sakoma: „Žavumas — apgaulė, o grožis — migla; moteris turi būti giriama už pagarbią Viešpaties baimę“ (Patarlių 31:30). Iš tiesų išorinis patrauklumas gali slėpti vidinį atgrasumą (Esteros 1:10-12; Patarlių 11:22). Nors fizinis žavumas laikui bėgant išblėsta, vidinis grožis — širdies savybės — gali būti ugdomos ir neišnykti.

Taigi kaip išmintinga puoselėti tokias ypatybes kaip meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, tikėjimas, romumas ir susivaldymas! (Galatams 5:22, 23) Taip mes galime ugdytis vidinį grožį, kuris tikrai turi amžiną vertę (1 Petro 3:3, 4).