Kodėl reikėtų būti atlaidiems?

„MOKSLINIAI tyrimai rodo, kad atlaidumas teigiamai veikia emocinę ir — ko gero — fizinę sveikatą“, — pranešama Kanados laikraštyje The Toronto Star. Tačiau Stenfordo universiteto (JAV) profesorius Karlas Toresenas, Stenfordo mokslinio darbo apie atlaidumą vadovas, pažymi, kad „tik nedaugelis supranta, kas yra atlaidumas ir kuo jis pasireiškia“.

Neapsimestinis atlaidumas laikomas svarbia krikščioniška savybe. Laikraščio The Toronto Star pranešime šis bruožas apibūdinamas kaip sugebėjimas „pripažinti, kad su tavimi buvo pasielgta neteisingai, negiežti apmaudo ir galiausiai atsakyti įžeidėjui gailesčiu bei meile“. Atleisti nereiškia pateisinti, užmiršti ar paneigti skriaudą, juolab leistis toliau skriaudžiamam. Pranešime sakoma, jog tikrojo atlaidumo raktas yra „atsikratyti pykčio ir neigiamų jausmų“.

Pasak tyrinėtojų, reikia dar išsamiau paanalizuoti, kokią fizinę naudą duoda atlaidumas. Tačiau jie pripažįsta psichologinę naudą, kaip antai „įtampos, nerimo bei depresijos sumažėjimą“.

Kilni priežastis būti atlaidiems nurodyta Efeziečiams 4:32: „Verčiau būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje jums buvo atlaidus“ (kursyvas mūsų). Dėl atlaidumo, kaip ir dėl kitų dalykų, mes skatinami būti Dievo sekėjais (Efeziečiams 5:1).

Nenoras atleisti, kai tam yra pagrindo, gali neigiamai paveikti mūsų pačių santykius su Dievu. Jehova tikisi, kad mes atleisime vieni kitiems. Tada galėsime melsti, kad ir jis mums atleistų (Mato 6:14; Morkaus 11:25; 1 Jono 4:11).