Kaip Jehova atsimins tave?

„O MANO Dieve, atsimink mane.“ Daug kartų Nehemijas maldavo Jehovą tokiais žodžiais (Nehemijo 5:19; 13:14, 31). Visai normalu, kad atsidūręs labai sunkioje padėtyje, žmogus gręžiasi į Dievą kreipdamasis panašiai.

Tačiau ką žmonės turi omenyje, kai prašo Dievo juos atsiminti? Aišku, jie tikisi, kad Dievas padarys daugiau, negu tik prisimins jų vardą. Be abejo, jie viliasi to paties, ko ir vienas iš nusikaltėlių, kabojusių šalia Jėzaus. Jis meldė Jėzaus: „Prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę!“ Jis norėjo, kad Jėzus ne tik prisimintų jį, bet ir padarytų kažką — prikeltų jį (Luko 23:42).

Biblijoje parodoma, jog Dievui „prisiminti“ reiškia imtis veiksmų. Pavyzdžiui, kai tvano vandenys buvo užlieję žemę 150 dienų, „Dievas atsiminė Nojų ir... Dievas pasiuntė vėją pūsti virš žemės, ir vandenys atslūgo“ (Pradžios 8:1). Daugelį šimtmečių vėliau Samsonas, filistinų apakintas ir surakintas, meldėsi: „Viešpatie Dieve! Prašau atsiminti mane! Prašau duoti man jėgų šį paskutinį kartą.“ Jehova prisiminė Samsoną ir suteikė jam antžmogiškų jėgų atmokėti priešams (Teisėjų 16:28-30). O Nehemiją Jehova prisiminė tuo, kad palaimino jo pastangas atkurti Jeruzalėje teisingą garbinimą.

„Visa, kas kitados parašyta, mums pamokyti parašyta, kad ištverme ir Raštų paguoda turėtume vilties“, — rašė apaštalas Paulius (Romiečiams 15:4). Jeigu mes prisiminsime Jehovą, trokšdami vykdyti jo valią, kaip praeityje darė jo ištikimi tarnai, galime būti tikri, kad ir Jehova prisimins mus: padės mums patenkinti savo kasdienius poreikius, palaikys išmėginimų metu ir išgelbės mus bedievių teismo dieną (Mato 6:33; 2 Petro 2:9).