Kai ‛vėjai mums priešingi’

Aprašydamas sunkią Jėzaus mokinių kelionę valtimi per Galilėjos ežerą, evangelistas Morkus pamini, jog jie ‛vargo besiirdami, — nes vėjas buvo jiems priešingas’. Būdamas ant kranto, Jėzus matė, kas dedasi, ir stebuklingai nuėjo link jų ežero paviršiumi. Kai jis įlipo pas juos į valtį, vėjas nurimo (Morkaus 6:48-51).

Tas pats Biblijos rašytojas pasakoja, jog kartą anksčiau „pakilo didžiulė vėtra“. Tada Jėzus „sudraudė vėtrą ir... vėjas nutilo, ir pasidarė visiškai ramu“ (Morkaus 4:37-39).

Nors šiandien neturime privilegijos matyti tokių stebuklų, galime daug ko iš jų pasimokyti. Būdami netobuli ir gyvendami šiais pavojingais laikais, nesame apsaugoti nuo sunkių išmėginimų vėjų (2 Timotiejui 3:1-5). Iš tikrųjų kartais pajuntame, jog sielvartas dėl asmeninių išgyvenimų tampa stiprus kaip vėtra. Tačiau įmanoma rasti palengvėjimą! Jėzus mus vis dar kviečia: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu!“ (Mato 11:28)

Jeigu atrodo, kad ‛vėjai mums priešingi’, širdyje galime patirti „didelę ramybę“. Kaip? Pasitikėdami tikrais Jehovos Dievo pažadais. (Palygink Izaijo 55:9-11; Filipiečiams 4:5-7.)