Rasizmas ir religija

„KAI 1978 metais atvykau į JAV, įsivaizdavau, kad Amerika jau seniai išsprendė savo rasines problemas ir kad juodaodžiai — lygiateisiai piliečiai, — interviu žurnalui Time pareiškė Pietų Afrikos Respublikoje gimęs rašytojas Markas Matabanė. — Pastebėjau, jog daugeliu atžvilgių taip ir yra. Atrodė, kad JAV šimtmečiais pralenkė Pietų Afrikos Respubliką. Paskui, savo pasibaisėjimui, suvokiau, jog žmonių širdyse nedaug kas tepasikeitė.“ Kas privertė jį padaryti tą stulbinančią išvadą?

„Viena iš labiausiai segreguojančių valandų Amerikoje yra sekmadienio 11-oji valanda“, — pasakė Matabanė. Jis pažymėjo, kad skirtingų rasių žmonės negali susivienyti net bažnyčioje per pamaldas. „Kaip jie turi jaustis kitomis savaitės dienomis?“ — klausia jis. Kviesdamas lavintis, nes tai — pokyčių katalizatorius, Matabanė pasakė: „Lavindamiesi esame rengiami pripažinti žmonių lygybę.“

Jehovos Liudytojai sutinka, jog klausimas sprendžiamas lavinantis, tačiau jie ypač rekomenduoja lavinimąsi, pagrįstą Dievo Žodžiu. Taip, Biblija padeda jiems sugriauti išankstinio rasinio nusistatymo užtvaras netgi tose šalyse, kur paplitusi etninė neapykanta. Kas savaitę jų Karalystės salėse drauge renkasi įvairių rasių bei tautybių žmonės mokytis įstatymų bei principų iš Dievo Žodžio, Biblijos. Šiose sueigose nėra rinkliavų. Kviečiame ir tave apsilankyti!