Nelygybė — šių dienų nelaimė

„Mes laikome akivaizdžiomis šias tiesas: visi žmonės gimsta lygūs ir visi jie Kūrėjo apdovanoti neatimamomis teisėmis, būtent, gyvybe, laisve ir laimės siekimu“ (Jungtinių Amerikos Valstijų Nepriklausomybės deklaracija, 1776 m.).

„Visi žmonės gimsta laisvi ir lygiateisiai“ (Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija, 1789 m. priimta Prancūzijos Nacionalinio susirinkimo).

„Visi žmonės gimsta laisvi, vienodai verti ir turėdami lygias teises“ (Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, 1948 m. priimta Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos).

ČIA nekyla jokių abejonių. Visi žmonės trokšta būti lygūs. Deja, lygybė dar neįsigalėjo pasaulyje, — juk taip dažnai tenka kartoti žmonių lygybės sąvoką!

Ar kas nors galėtų pagrįstai teigti, kad dabar, baigiantis XX amžiui, padėtis taisosi? Ar visi Jungtinių Valstijų, Prancūzijos ir apskritai bet kurios Jungtinių Tautų narės (o jų iš viso — 185) piliečiai naudojasi lygiomis teisėmis, kurios laikomos prigimtinėmis?

Nors visuotinės lygybės sąvoka atrodytų „akivaizdi“, žmonės turi anaiptol ne lygias teises į „gyvybę, laisvę ir laimės siekimą“. Pavyzdžiui, Afrikoje vaikas dalijasi vieno gydytojo priežiūra su kitais 2569 žmonėmis, o Europoje — tik su 289, tad ar jų teisės į gyvybę lygios? O dėl teisių į laisvę ir laimės siekimą, tai anokia čia lygybė, jeigu Indijoje maždaug trečdalis berniukų ir du trečdaliai mergaičių užaugs neraštingi, o kituose kraštuose, tarkim, Japonijoje, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje, beveik kiekvienam vaikui garantuojamas išsilavinimas.

Ar Centrinės Amerikos gyventojai, uždirbantys vidutiniškai po 1380 JAV dolerių, yra ‛vienodai verti ir turi lygias teises’ su Prancūzijos žmonėmis, kurie uždirba vidutiniškai po 24990 JAV dolerių? Argi naujagimė afrikietė, gyvensianti maždaug 56 metus, lygi su Šiaurės Amerikos mergyte, kuriai pagal statistiką prognozuojamas 79 metų gyvenimas?

Nelygybė yra daugiaveidė ir vis tokia pat bjauri. Nevienodas yra pragyvenimo lygis, sveikatos apsaugos perspektyvos ir galimybės įgyti išsilavinimą, — čia minime tiktai kelis pavyzdžius. Kartais asmens orumas žeminamas ir laisvė varžoma dėl skirtingų politinių pažiūrų, rasės arba religinių įsitikinimų. Nors daug šnekama apie lygybę, šiame pasaulyje viešpatauja nelygybė. Ji tarytum kokia epidemija siaubia kiekvieną visuomenės sluoksnį. O padariniai baisūs: skurdas, ligos, neišprusimas, nedarbas, diskriminacija. Pagalvojus net širdį suspaudžia.

„Visi žmonės gimsta lygūs.“ Kaip gražiai pasakyta! Gaila, tikrovė rodo ką kita.

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 3 puslapyje]

UN PHOTO 152113/SHELLEY ROTNER