Dievo vardas, ištartas Izraelyje
TRADICINIS judaizmas šimtmečiais griežtai draudė savo sekėjams tarti Dievo vardą — Jehova. Pasak Mišnos, bet kas, tariantis Dievo vardą, „neturės dalies būsimajame pasaulyje“ (Sanhedrin 10:1).a
1995-ųjų sausio 30-ąją buvęs Izraelio sefardų vyriausiasis rabinas sąmoningai ištarė Dievo vardą. Jis tai padarė kalbėdamas tikuną, kabalistų maldą dėl atitaisymo. Šia malda Dievo prašoma atstatyti visatos harmoniją, kurią, pasak maldininkų, suardė blogio jėgos. Laikraščio Jediot Aharonot 1995 metų vasario 6 dienos numeryje buvo rašoma: „Tai liturgija, turinti nepaprastos galios, tad jos formuluotė yra tiktai specialioje knygelėje, kuri viešai nepardavinėjama.“ Manoma, jog, šiame kontekste šaukiantis Dievo vardo, prašymas įgauna ypatingą galią.
Verta paminėti, kad Biblijoje Dievo tarnams nurodoma vartoti jo vardą — Jehova (Išėjimo 3:15, NW; Patarlių 18:10; Izaijo 12:4; Sofonijo 3:9). Biblijos hebrajiškojo teksto originale tas vardas randamas beveik 7000 kartų. Tačiau Biblija perspėja dėl jo netinkamo vartojimo. Trečiajame iš Dešimties įsakymų nurodoma: „Netark Viešpaties, savo Dievo, vardo be reikalo [„be pagarbos“, NW], nes Viešpats nepaliks be kaltės to, kuris be reikalo [„be pagarbos“, NW] mini Jo vardą“ (Išėjimo 20:7, Brb red.). Kaip galima vartoti Dievo vardą netinkamai? Žydų leidybos draugijos komentare pažymima, jog hebrajiškas posakis, išverstas „be pagarbos“, gali reikšti ne tik Dievo vardo „lengvabūdišką vartojimą“, bet ir „bereikalingą palaiminimą“.
Kaip tad turėtume vertinti kabalistų tikuną, atitaisymo maldą? Kokia jos kilmė? Mistinė judaizmo forma, kabala, išpopuliarėjo XII—XIII mūsų eros amžiuje. XVI amžiuje rabinas Izaokas Lurija įvedė „tikunimą“ į kabalistų liturgiją. Dievo vardas buvo vartojamas kaip ypatingos galios kerai ir tapo kabalistų ritualo dalimi. Ar manai, jog taip Dievo vardas vartojamas deramai? (Pakartoto Įstatymo 18:10-12)
Kad ir koks būtų tavo atsakymas, sutiksi, jog atvirai tarti Dievo vardą šių dienų Izraelyje labai neįprasta. Tačiau pats Dievas išpranašavo: „Tą dieną sakysit: ‛Dėkokite Viešpačiui [„Jehovai“, NW], šaukitės jo vardo! Garsinkite tautoms jo darbus, skelbkite, koks iškilus yra jo vardas! Giedokite Viešpačiui [„Jehovai“, NW] šlovės giesmę, nes jis padarė nuostabų darbą. Težino tai visa žemė!’“ (Izaijo 12:4, 5)
Laimei, Izraelyje, kaip ir daugiau nei 230 kitų pasaulio šalių, Jehovos Liudytojai stengiasi padėti savo kaimynams įgyti tikslų Jehovos pažinimą. Jie tikisi, jog dar daugiau žmonių suvoks citatos iš Psalmių 91:14 prasmę: „Kas mane [Jehovą] myli, tą gelbėsiu, — saugosiu jį, nes jis žino mano vardą.“
[Išnaša]
a Mišna — tai rašytinio įstatymo komentarai, pagrįsti rabinų, arba tanaitų (mokytojų), paaiškinimais. Mišna buvo užrašyta antrojo m. e. šimtmečio pabaigoje ir trečiojo pradžioje.
[Iliustracija 28 puslapyje]
Čia, Negebe, Jehovos tauta garsina Jo vardą ir Jo Žodį
[Iliustracija 29 puslapyje]
Plakatas su Dievo vardu