Išmintis ‛numatyti, koks bus galas’

„JIE yra tauta, stokojanti proto, neturinti supratimo. Jei išmintingi būtų, jie apie tai pagalvotų ir suprastų [„numatytų“, ŠR], koks bus jų galas“ (Pakartoto Įstatymo 32:28, 29).

Šiuos žodžius Mozė kalbėjo izraelitams prie pat Pažadėtosios žemės slenksčio. Mozė pranašavo apie laiką, kai jie atsižadės Jehovos ir mažai galvos apie savo veiksmų pasekmes. Vėlesniais amžiais izraelitai — tarp jų daugelis karalių — nepaisė Dievo perspėjimų.

Pavyzdžiui, Saliamonas žinojo Dievo įsakymą nesituokti su tais, kurie garbino kitus dievus, o ne Jehovą (Pakartoto Įstatymo 7:1-4). Vis dėlto jis turėjo „daug svetimtaučių moterų [„žmonų“, NW]“. Kokios buvo to pasekmės? Biblijoje užrašyta: „Saliamonui pasenus, jo žmonos nugręžė jo širdį į kitus dievus, ir jo širdis nebuvo ištikima Viešpačiui, savo Dievui, kaip buvo jo tėvo Dovydo širdis“ (1 Karalių 11:1, 4). Nors Saliamonas buvo išmintingas vyras, jam pritrūko sveikos nuovokos ‛numatyti, koks bus galas’, jei nepaklus Dievo įsakymui.

O kaip mes? Galime išvengti daugelio kančių, jei iš anksto atitinkamai apsispręsime. Pavyzdžiui, krikščionims patariama ‛apsivalyti nuo visų kūno ir dvasios dėmių’ (2 Korintiečiams 7:1). Tai išmintinga, tačiau daugeliui trūksta sveikos nuovokos numatyti, kas gali atsitikti ignoruojant Pauliaus patarimą. Pavyzdžiui, daug jaunuolių teršia savo kūnus rūkydami tabaką: jie mano, jog taip atrodo labiau prityrę bei subrendę. Kaip liūdna, kad dėl to vėliau daugelis kenčia nuo širdies ligų, plaučių vėžio ar emfizemos!

Svarbu gerai pagalvoti apie savo sprendimų bei veiksmų pasekmes. Paulius tikrai pagrįstai rašė: „Ką žmogus sėja, tai ir pjaus. Kas sėja savo kūnui, tas iš kūno pjaus pražūtį, o kas sėja dvasiai, tas iš dvasios pjaus amžinąjį gyvenimą“ (Galatams 6:7, 8).