Ar tu prisimeni?

Ar supratai, ką perskaitei paskutiniuose Sargybos bokšto numeriuose? Na, pamėgink atsakyti į šiuos klausimus:

◻ Kodėl pateptiesiems krikščionims ypač tinka Pauliaus posakis „Kristaus vietoj einame pasiuntinių pareigas“? (2 Korintiečiams 5:20)

Senovės laikais pasiuntiniai dažniausiai būdavo siunčiami kilus priešiškumui; jie tardavosi, kaip išvengti karo (Luko 14:31, 32). Kadangi nuodėminga žmonija nutolo nuo Dievo, jis siunčia savo pateptuosius atstovus pranešti žmonėms apie susitaikymo sąlygas ir paraginti juos siekti taikos su Dievu (12/15, 18 puslapis).

◻ Kokie keturi dalykai stiprino Abraomo tikėjimą?

Pirma, tikėjimą Jehova jis parodė klausydamas Dievui kalbant (Žydams 11:8); antra, Abraomo tikėjimas glaudžiai siejosi su jo viltimi (Romiečiams 4:18); trečia, Abraomas dažnai kalbėjosi su Jehova; ir ketvirta, Jehova teikė Abraomui paramą, kai šis paklusdavo jo vadovavimui. Tie patys dalykai šiandien gali stiprinti ir mūsų tikėjimą (1/1, 17, 18 puslapiai).

◻ Ką reiškia posakis „nevesk mūsų į pagundą“? (Mato 6:13, ŠR)

Mes meldžiame Dievo neleisti mums suklupti, kai esame gundomi nepaklusti jam. Jehova gali vadovauti mums taip, kad nepasiduotume ir mūsų neapgautų ‛piktasis’ — Šėtonas (1 Korintiečiams 10:13) (1/15, 14 puslapis).

◻ Ką asmuo turi daryti, kad gautų Dievo atleidimą už nuodėmes?

Prisipažindami Dievui, turime atgailauti bei ‛duoti tikrų atsivertimo vaisių’ (Luko 3:8). Atgaila ir troškimas ištaisyti klaidą paskatins mus kreiptis dvasinės paramos į krikščionių vyresniuosius (Jokūbo 5:13-15) (1/15, 19 puslapis).

◻ Kodėl turėtume stengtis būti nuolankūs?

Nuolankus žmogus kantrus ir nėra pernelyg aukštos nuomonės apie save. Nuolankumas padeda įsigyti tikrų, mylinčių draugų. Svarbiausia — nuolankusis susilaukia Jehovos palaimų (Patarlių 22:4) (2/1, 7 puslapis).

◻ Koks lemiamas skirtumas tarp Jėzaus ir Adomo mirties?

Adomas nusipelnė mirties, nes sąmoningai nepakluso savo Kūrėjui (Pradžios 2:16, 17). Jėzus — priešingai: mirė visai nekaltai, nes „jis nepadarė nuodėmės“ (1 Petro 2:22). Todėl mirdamas Jėzus turėjo tai, kas buvo milžiniškos vertės ir ko mirdamas neturėjo nuodėmingasis Adomas, — teisę gyventi tobulu žmogumi. Taip Jėzaus mirtis prilygo aukos vertei atperkant žmoniją (2/15, 15, 16 puslapiai).

◻ Ką vaizduoja miestas pranašiškame Ezechielio regėjime?

Kadangi miestas yra nešventoje žemėje, jis turi reikšti kažką žemiška. Tad jis vaizduoja žemišką vadovybę, triūsiančią teisingos visuomenės labui visoje žemėje (3/1, 18 puslapis).

◻ Kodėl Jėzus nuplovė savo mokiniams kojas per 33 m. e. metų Paschą?

Jėzus neįsteigė kojų plovimo ritualo. Veikiau jis padėjo apaštalams išsiugdyti naują požiūrį — nuolankiai ir noriai daryti žemiausius darbus savo brolių naudai (3/1, 30 puslapis).

◻ Kas, mokant kitus, yra daug svarbiau už įgimtus sugebėjimus?

Mūsų išsiugdytos savybės ir dvasiniai įpročiai, kuriuos gali imituoti studijuotojai (Luko 6:40; 2 Petro 3:11, NTJ) (3/15, 11, 12 puslapiai).

◻ Kaip vieši pranešėjai gali išmokti geriau skaityti Raštą?

Lavindamiesi. Taip, daugelį kartų garsiai skaitydami tekstą, kol galės sklandžiai jį perskaityti. Jeigu Biblija įrašyta kasetėse, verta pasiklausyti, kaip skaitovas pabrėžia prasmę, kaitalioja intonaciją, ir įsidėmėti, kaip tariami vardai bei neįprasti žodžiai (3/15, 20 puslapis).

◻ Kaip ‛dvasia grįžta pas Dievą’, kai žmogus miršta? (Ekleziasto 12:7, Brb red.)

Kadangi dvasia yra gyvybės jėga, ji ‛grįžta pas Dievą’ ta prasme, kad asmens būsimojo gyvenimo viltis dabar visiškai priklauso nuo Dievo. Tik Dievas gali grąžinti dvasią, arba gyvybės jėgą, ir taip vėl atgaivinti žmogų (Psalmių 104:30) (4/1, 17 puslapis).