Karalystės skelbėjai praneša

Skelbiama „patogiu ir nepatogiu laiku“

TŪKSTANČIAI patyrė didžiulius išbandymus per Bosnijos ir Hercegovinos karą. Tuo sunkiu laikotarpiu Jehovos Liudytojai labai stengėsi padrąsinti žmones ir suteikti jiems vilties. Spausdiname kurį laiką Sarajeve tarnavusio Liudytojo laiško ištraukas.

„Nors gyvenimas čia sunkus, žmonės labai imlūs biblinei tiesai. Vietiniai Liudytojai — nuostabus ištvermės pavyzdys. Jie neturtingi, tačiau yra nuostabios dvasios. Beveik visi susirinkimo jaunuoliai yra visalaikiai tarnai. Toks uolumas naujiems skelbėjams teikia drąsos; todėl ne vienas jų, pradėjęs skelbti, nuo pat pirmojo mėnesio tarnyboje praleidžia po 60 ar daugiau valandų.

Be skelbimo po namus, išbandėme daugybę kitų būdų, kaip pasiekti žmones. Pavyzdžiui, biblinius leidinius gerai sekėsi platinti daugelyje miesto kapinių.

Liudydavome ir ligoninėse. Sarajevo ligoninės kardiologijos skyriaus vyriausiasis gydytojas paėmė 1996 metų gruodžio 6 dienos Atsibuskite! tema „Širdies priepuolis. Ką galima padaryti?“ Jis paprašė daugiau egzempliorių, kad galėtų išdalyti ir kitiems gydytojams. Tada Liudytojams buvo leista aplankyti visus jo skyriaus ligonius. Einant nuo lovos prie lovos, mažiau nei per valandą buvo išplatinta daugiau kaip 100 žurnalų. Anot daugelio pacientų, pirmą kartą ligoninėje juos lankė žmonės, kad padrąsintų ir suteiktų vilties.

Kitą kartą, parinkę žurnalų su vaikams tinkamais straipsniais, apsilankėme pediatriniame skyriuje. Vyriausioji gydytoja paėmė ir kelis Mano biblinių pasakojimų knygos egzempliorius skaityklai. Dabar, lankydamos ligoninėje vaikus, mamos kiekvieną dieną jiems skaito Biblijos pasakojimus. Buvo susitarta aplankyti šią gydytoją ir jos namuose.

Sarajeve yra tūkstančiai įvairių tautybių NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija) kareivių. Jiems irgi nuodugniai liudijama. Kartais keliaujame nuo šarvuočio prie šarvuočio su brošiūra „Geroji naujiena visoms tautoms“ bei įvairiomis kalbomis išleistais Sargybos bokšto ir Atsibuskite! žurnalais. Italų kariuomenės kareivinėse buvo išplatinta per 200 žurnalų. Keista, tačiau daug italų kareivių sakė, jog dar nebuvo kalbėjęsi su Jehovos Liudytojais. Na ką gi, su jais pasikalbėta Sarajeve.

Vieną dieną šalikelėje stovėjo šarvuotis. Pabeldžiau skėčiu į mašiną. Išlipo kareivis. Pasiūliau jam Sargybos bokštą „Taikos skelbėjai. Kas jie?“ Pasižiūrėjęs į mane, kareivis paklausė: ‛Tikiuosi, jūs ne Jehovos Liudytojas?’ Sužinojęs, jog esu Liudytojas, pasakė: ‛Neįtikima, jūs ir čia esate! Ar yra žemėje tokia vieta, kur nebūtų Liudytojų?’“

Apaštalas Paulius ragino: „Skelbk žodį, būk tam pasiruošęs patogiu ir nepatogiu laiku“ (2 Timotiejui 4:2, NTJ). Jehovos Liudytojai Sarajeve, kaip jų bendratikiai visame pasaulyje, dirba šį darbą net eidami nuo lovos prie lovos ar nuo šarvuočio prie šarvuočio!