Ar tu atskiri gėrį nuo blogio?

„Aš kaltas dėl maždaug 25 žmonių žūties. ... Man tai stovi akyse kasnakt, kasdien. Mane kamuoja košmarai. ... Kur beeičiau, regiu veidus, man primenančius nužudytus žmones. Matau visa taip aiškiai, tarsi tai būtų atsitikę šiandien, tiesiog dabar. ... Negaliu sau atleisti“ (V. S.).

„Man buvo liepta įsibrauti ir sunaikinti priešą. ... Aš neprisėdau ir nesusimąsčiau, jog priešas — tai vyrai, moterys ir vaikai. ... Tuomet maniau kaip ir iki šiolei, kad veikiu pagal nurodymus; aš atlikau gautas užduotis ir nesijaučiau kaltas dėl to“ (V. K.).

TIE du vyrai, kurių žodžius ką tik perskaitėte, 1968 metų kovo 16-ąją dalyvavo akcijose, vėliau paskelbtose gėdingu karo nusikaltimu. Jie kartu su kitais kareiviais įžengė į vieną Vietnamo kaimelį ir nužudė šimtus civilių — moterų, vaikų ir senių. Tačiau atkreipk dėmesį, kokie skirtingi tų kareivių požiūriai į savo veiksmus. Pirmasis neabejotinai kremtasi dėl to įvykio. O antrasis mano, kad jo veiksmai buvo teisėti. Kodėl du žmonės skirtingai reaguoja į tai, ką padarė?

Atsakymas vienas — sąžinė. Tai Dievo duota savybė, padedanti atvirai pažvelgti į save ir įvertinti savo veiksmus bei motyvus. Sąžinė — tai įgimtas jausmas skirti gėrį nuo blogio.

Kai kurie žmonės apsisprendžia pagal priežodį: „Taip diktuoja sąžinė.“ Deja, ne visada sąžinė yra patikima. Juk daugelis žmonių toleravo baisius žiaurumus ir net buvo jų vykdytojai, bet sąžinė nėmaž jų nekankina (Jono 16:2; Apaštalų darbai 8:1). Anglų rašytojas Samuelis Batleris kartą pasakė, kad „sąžinė tų, kurie nenori jos klausyti, greitai nutyla“.

Ar tu gali pasikliauti savo sąžine? Tai daugiausia priklauso nuo to, ar ji gerai išlavinta. Apie tai skaitykite tolesniame straipsnyje.

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 3 puslapyje]

Karo vaizdai: U.S. Signal Corps photo