Jie nebyliai giria savo Kūrėją

SAULĖLYDŽIAI paprastai būna įspūdingi. Tačiau reginys saulės, besileidžiančios už šio savotiško kalno Toskanos Apuano Alpėse, Italijoje, tikrai unikalus.

Žiūrint iš tolo atrodo, kad saulė įkrinta į kalną, o ne nusileidžia už jo. Kodėl? Kadangi kalno viršūnėje yra gamtinė arka, kuri atrodo tarsi išskobta iš kalno. Iš tiesų ne veltui šis iškyšulys pavadintas Monte Foratu — Perdurtu kalnu. Dėl Žemės sukimosi aplink Saulę tik du kartus kasmet žiūrintieji per arką gali matyti saulę, tarsi įkrintančią į Monte Foratą.

Negyvasis dangus kaip ir kitos kūrinijos savybės šlovina savo Kūrėją. Kaip? Taip pat, kaip gražus paveikslas gali atnešti šlovę menininkui, kuris jį sukūrė. Iš tikrųjų dangaus kūnai kalba apie Jehovos galią, išmintį bei didingumą. Psalmininkas išreiškė tai žodžiais: „Dangus pasakoja Dievo garbę ir tvirtuma skelbia jo rankų darbą“ (Psalmių 18:2; 68:35). Kadangi saulė bei kiti negyvieji kūnai giria savo Kūrėją, kaip daug labiau turėtume tai daryti mes! (Psalmių 148:1, 3, 12, 13)