Ar tu trokšti teisingo pasaulio?

MEDINIS tristiebis dviejų denių burlaivis artėja prie krantų tos vietos, kuri dabar vadinasi Keipkodas (Masačusetso valstija, JAV). Laivo įgula ir 101 keleivis yra išsekę nuo 66 dienų plaukiojimo. Bėgdami nuo religinių persekiojimų bei ekonominių sunkumų, jie ryžosi nelengvai kelionei per Atlanto vandenyną.

Kai 1620 metų lapkričio 11-ąją to laivo Mayflower (Gegužės gėlė) keleiviai pamatė žemę, jų akyse įsižiebė naujos pradžios viltis. Trokšdami padėti pamatus geresniam pasauliui, dauguma laivo keleivių vyrų pasirašė „Gegužės gėlės“ sutartį. Jie „visos kolonijos gerovei“ susitarė įvesti „teisingus ir bešališkus įstatymus“. Ar jų svajonė apie pasaulį, kurio moralinį dorumą bei teisingumą jaučia kiekvienas, virto tikrove?

Nors sutartis, pasirašyta laive „Gegužės gėlė“, laikoma kertiniu Amerikos valdymo sistemos akmeniu, neteisybė yra įprastas dalykas Amerikoje kaip ir visame pasaulyje. Pavyzdžiui, pagalvok apie vyrą, kuriam policija peršovė nugarą, kai jis bandė pabėgti apiplėšęs ir peršovęs parduotuvės savininką. Vagis iškėlė bylą policijai bei Niujorko miestui ir laimėjo keleto milijonų dolerių kompensaciją.

Apsvarstyk kitą pavyzdį. Kai Pasadinoje (Kalifornijos valstija) teisės instituto studentai laikė egzaminą advokato licencijai gauti, vieną jų ištiko priepuolis ir jis parkrito. Du iš arčiausiai buvusių studentų puolė daryti dirbtinį kvėpavimą, kol atvyko greitoji pagalba. Jiedu 40 minučių gelbėjo tam vyrui. Bet jiems paprašius papildomo laiko egzaminui užbaigti, komisijos pirmininkas atsakė.

Taip pat kyla klausimai dėl bausmės už kriminalinę veiklą. Mokslininkas ekonomistas Edas Rubinšteinas sako: „Dauguma nusikaltėlių niekada neareštuojami. Daugeliui areštuotųjų neiškeliamos bylos. Daugelis nuteistųjų tam tikromis sąlygomis paleidžiami prieš laiką. Nusikaltėlių požiūriu, tikėtis bausmės yra tikimybė, o ne tikrenybė.“ Naudodamasis informacija apie vagis, Rubinšteinas daro išvadą, kad įsilaužėlis „98 procentus skirto laiko nebus įkalintas“. Dėl bausmės mažos rizikos daugėja nusikaltimų ir jų aukų (Ekleziasto 8:11).

Daugelyje šalių turtingoji mažuma turtėja, o vargšų minios susiduria su ekonomine neteisybe. Tokia neteisybė vyrauja todėl, kad žmonės dėl odos spalvos, etninės kilmės, kalbos, lyties arba religijos turi mažai galimybių pagerinti savo sąlygas ar net išlaikyti save. Pavyzdžiui, laikraščio The New York Times pranešimu, „apie ketvirtadalis milijardo žmonių Pietų Azijoje, kur vyrauja induizmas, — daugiausia Indijoje ir Nepale — gimsta ir miršta priskirti neliečiamųjų kastai“. Todėl milijonus žmonių alina skurdas, alkis ir ligos. Neteisybė lydi juos nuo lopšio iki kapo.

O akivaizdus neteisingumas, kuris nė nepavaldus žmogui? Pagalvok apie kūdikius su įgimtais trūkumais — aklus, neišsivysčiusius arba nenormalius. Ar moteris nejaučia neteisybės, jei jos kūdikis gimė luošas arba negyvas, o šalia moterys glaudžia sveikus mažylius?

Apgailėtina, bet klesti neteisybė, o jos pasekmės — didžiulės kančios ir taikos, džiaugsmo bei pasitenkinimo stoka. Daugelis asmenų, pasipiktinę neteisybe, kurią jie mato arba patiria, griebiasi prievartos ir tik padidina žmonių kančias. Dauguma karų vyko dėl akivaizdžios neteisybės.

Kodėl žmogui nepavyko sukurti teisingo pasaulio? Ar toks pasaulis yra vien svajonė?

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 3 puslapyje]

Corbis-Bettmann

[Iliustracija 4 puslapyje]

Pasirašoma „Gegužės gėlės“ sutartis

[Šaltinio nuoroda]

Corbis-Bettmann