Ką tu manai apie nuodėmę?

„TU ESI be nuodėmės, tu nesikankini; tu esi visagalės energijos saugykla.“ Tai pasakė žymus induizmo filosofas Vivekananda aiškindamas ištraukas iš šventos induizmo knygos „Bhagavadgyta“. Cituodamas vedantas, jis tvirtina: „Didžiausia klaida yra sakyti, kad tu turi trūkumų, kad esi nusidėjėlis.“a

Tačiau ar tiesa, kad žmogus yra be nuodėmės? Ir jei žmogus iš viso ką nors paveldi gimdamas, tai ką? Tik „fiziniai bruožai yra paveldimi“, — sako Nikilananda, vienas iš induizmo mokytojų. Kitus bruožus nulemia žmogaus „veiksmai ankstesniuose gyvenimuose“. Pasak Vivekanandos, „tu esi savo likimo kūrėjas“. Induizmas visai nekalba apie paveldėtą nuodėmę.

Paveldėtos nuodėmės sąvokos neturi taip pat zoroastrizmo, sintoizmo išpažinėjai, konfucianistai ir budistai. Net religijose, kilusiose iš judaizmo ir krikščionybės, kuriose pagal tradiciją mokoma doktrinos apie paveldėtą nuodėmę, požiūris į ją keičiasi. Šiandieną vis daugiau žmonių nemano esą nuodėmingi.

„Šiais laikais sąmonė neskatina priekaištauti dėl moralės; ypač priekaištauti sau“, — sako teologas Kornelijus Plantinga (jaunesnysis). Dėl nuodėmės sumenkinimo iš dalies yra kaltos krikščioniškojo pasaulio bažnyčios. „Bažnyčioje neišgirsi apie nuodėmę“, — sako Diuko universiteto kapelionas. Pasak Plantingos, kai kurios bažnyčios paprastai kalba apie nuodėmę tik socialinių klausimų požiūriu.

Žinoma, dabar socialinių nelaimių yra daug. Prievarta, nusikaltimai, karai, etniniai vaidai, piktnaudžiavimas narkotikais, apgaulė, priespauda ir smurtas prieš vaikus yra paplitę. Tiesą sakant, iš visų žmonijos pragyventų šimtmečių 20 amžius pavadintas pačiu kruviniausiu. Be to, dar vargina skausmas ir kančios dėl ligų, senatvės bei mirties. Kas netrokšta išsilaisvinti iš gausybės šiandieninio pasaulio problemų?

Tad ką tu manai apie nuodėmę? Ar ji paveldima? Ar mes kada nors išsilaisvinsime iš skausmo ir kančių? Tie klausimai bus aptarti kitame straipsnyje.

[Išnaša]