Kodėl šie laikai tokie blogi?

KAI sėdiesi skaityti laikraščio, žiūrėti televizijos žinių laidos ar klausytis radijo pranešimų, tu lauki kokių nors blogų naujienų, ar ne? Tikriausiai nenustembi sužinojęs, kad tebesitęsia koks nors įnirtingas karas, kad plinta žiaurūs nusikaltimai ir kad badas toliau alina kurią nors besivystančią šalį.

Jeigu tai vyksta kažkur toli nuo tavęs, tokie pranešimai tau tikriausiai nesukelia per daug širdgėlos. Pagaliau kas gali pajėgti įsijausti į visų tų žmonių kančias? Bet vis dėlto sunku likti abejingam matant, kaip kančia paveikia žmones. Kitaip sakant, viena yra skaityti apie karą ir galvoti apie aukų skaičių, ir visai kita skaityti apie mažąjį Adnaną, devynerių metų bosnių berniuką, kurio motina žuvo bombai sugriovus jų namą. Adnano tėvą, jiems kartu einant gatve, vos po keleto mėnesių nušovė priešo pajėgų snaiperis. Dar po kelių savaičių artilerijos sviedinys pataikė į mokyklos kiemą ir sužeidė Adnano seserį; Adnano akyse ji neteko daug kraujo ir mirė. Streso paveiktą Adnaną gydę daktarai nustatė, kad berniukas viskam abejingas, bejausmis, netgi nesmalsus. Kai nemiega, jį kankina baimė ir praeities prisiminimai, o baisūs sapnai trikdo miegą ir jis neturi ramybės. Adnanas nepaminėtas jokioje statistikoje. Jis yra kenčiantis vaikas; mes negalime padėti jam, bet labai užjaučiame jį.

Lygiai taip pat yra ir su kitomis nelaimėmis pasaulyje. Viena yra skaityti apie badą; visiškai kita yra matyti vos gyvą bado auką — penkiametę mergaitę išsipūtusiu pilveliu ir išdžiūvusiomis galūnėmis. Viena yra skaityti statistikos duomenis apie nusikaltimus; visai kas kita — išgirsti apie žiauriai sumuštą, apiplėštą ir išprievartautą pagyvenusią našlę. Viena — skaityti apie šeimos iširimą; visiškai kita — sužinoti, kad motina tyčia marina badu savo pačios vaiką ir žiauriai elgiasi su juo.

Skaudu skaityti apie tokius dalykus. Bet daug baisiau, kai kuri nors globalinė nelaimė paliečia mus pačius! Jeigu tu kenti blogį, žiniose nušviečiama pasaulio padėtis gali tave priblokšti. Siaubą kelia faktas, kad kančios dėl nusikaltimų, karo, bado ir ligų didėja negirdėtu žmonijos istorijoje mastu. Susidūrimo su akivaizdžia šio 20-ojo amžiaus tikrove pasekmės labai ryškios: visuotinis sumišimas, baimė ir depresija tapo kasdienybe.

Įvairių religijų žmonės ieško atsakymo į tokius juos kamuojančius klausimus: kodėl padėtis tokia bloga? kas laukia žmonijos?

Liūdna, bet religijos šiandien retai duoda patenkinamus atsakymus. Kai tu pamatei klausimą šio žurnalo viršelyje, galbūt reagavai skeptiškai ir tai visai suprantama. Fundamentalistinės religijos dažnai bando nurodyti iš Biblijos tai, ko joje tiesiog nėra — tikslią šio pasaulio žūties dieną ir valandą. (Žiūrėk Mato 24:36.) Šio žurnalo leidėjai leidžia paaiškinti šį klausimą pačiai Biblijai. Galbūt nustebsi sužinojęs, kad Biblijos aiškinimas apie paskutines dienas paremtas faktais ir protingas. Bet Biblijoje ne tik paaiškinama, kodėl padėtis tokia bloga. Joje duodama tikrai paguodžianti ateities viltis. Mes kviečiame tave apsvarstyti kitus straipsnius, kad suprastum, jog taip iš tikrųjų yra.

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 3 puslapyje]

Jobard/Sipa Press