„Tai kur yra jūsų bažnyčia?“ — Sargybos bokšto INTERNETINĖ BIBLIOTEKA

„Tai kur yra jūsų bažnyčia?“

JEHOVOS LIUDYTOJAMS Mozambike žmonės dažnai užduoda šį klausimą. Atvirai sakant, neseniai į jį dar buvo sunku atsakyti. Taip buvo todėl, kad iki 1991 metų šioje šalyje Jehovos Liudytojai nebuvo teisiškai pripažinti. Tad buvo neįmanoma įkurti aiškiai atpažįstamų garbinimo vietų.

Tačiau 1994 metų vasario 19-ąją padėtis pasikeitė. Tą karštą, saulėtą dieną buvo atidarytos pirmosios dvi Mozambike pastatytos Karalystės salės. Iš viso 602 žmonės atvyko į šių puikių sueigoms skirtų pastatų, esančių Beiros uostamiestyje, maždaug Mozambiko pakrantės pusiaukelėje, atidarymo programą. Šie pastatai tenkins trijų susirinkimų tame mieste poreikius.

Visa statyba nuo pamatų įleidimo iki statinių užbaigimo pareikalavo metų ir dviejų mėnesių sunkaus darbo. Dažnai iš kaimyninės Zimbabvės atvykdavo padėti 30 arba daugiau savanorių, ir jie dirbdavo petys į petį su vietiniais Liudytojais. Kadangi ne visi galėjo būti apgyvendinti Beiroje esančiuose misionierių namuose, kurie buvo statybos koordinavimo centras, kai kurie savaitgaliais nakvodavo lauke šalia jų, o kartais taip praleisdavo ir savaites.

Masambos ir Munavės susirinkimų Karalystės salės vieta yra šalia pagrindinio Beiros kelio. „Vieną įtemptą dieną, kai darbas ėjo sparčiai ir pažanga buvo labai aiškiai pastebima, — pažymėjo vienas misionierius, — matėme, kaip pro šalį važiuojantys vairuotojai vos nepadarė avarijų, nes, užuot žiūrėję į kelią, spoksodavo į Karalystės salę.“ Daugelis net sustodavo pažiūrėti, kaip vyksta darbas, ir juos ypač nustebindavo tai, kad vieningai dirba įvairių rasių žmonės.

Darbas buvo kruopščiai planuojamas ir organizuojamas. Skirtingai nuo daugelio kitų projektų šioje pasaulio vietoje, kur trūksta medžiagų ir išteklių, šių Karalystės salių statyba niekada nebuvo sustojusi dėl atsargų stygiaus. Kartą reikėjo 800 maišų cemento, tačiau vienintelėje vietoje, kurioje galima buvo jo gauti, nebuvo cementui supilti maišų. Broliai susisiekė su Sargybos bokšto bendrijos filialu sostinėje Maputuje; maišai buvo atsiųsti lėktuvu, nuvežti į cemento gamyklą ir pripilti cemento. Darbas nenutrūko.

Kitą kartą, kai buvo montuojami stogo statramsčiai, brigadai pristigo plieno strypų. Kadangi plieno toje vietovėje ypač trūko, jis statybai buvo atvežtas iš už 600 kilometrų! Vienas brigados narys priėjo prie vieno darbą stebinčio vyro ir paklausė, ar jis nežino, kur jie galėtų gauti plieno užbaigti darbą. Vyras atsakė: „Aš stoviu čia jau ilgiau kaip valandą, ir tikriausiai neatsitiktinai. Man tenka tik žavėtis jūsų darbu ir šios statybos atmosfera. Aš turiu kaip tik tokio plieno, kokio jums reikia, ir su malonumu jums jį padovanočiau.“ Tai buvo pačiu laiku.

Daugelis stebėjusiųjų svarstė, kokia didelė statybinė bendrovė remia statybą. Brigados nariams, žinoma, buvo labai malonu pasakyti jiems, kad jie yra Jehovos Liudytojai ir tarnauja savanoriškai. Kas ypač nustebino stebėjusiuosius? „Jūs esate vieninga tauta, — pasakė vienas iš jų. — Nors esate skirtingų rasių, dirbate kartu kaip broliai.“ Dėl to daugelis paprašė vesti jiems Biblijos studijas. Tai taip pat turėjo įtakos sueigoms. Pavyzdžiui, Mangos susirinkimo sueigas lanko dvigubai daugiau žmonių, negu jame yra Liudytojų.

Naujos Karalystės salės iš tikrųjų tapo didele palaima vietiniams Liudytojams. Dauguma jų anksčiau susieidavo prastai įrengtose vietose, dengtose žolės stogu arba keliais skardos lakštais, kieme arba mažame nuosavo namo kambarėlyje. Jie dažnai sušlapdavo nuo lietaus; vis dėlto jie ištikimai lankė sueigas. Dešimtmečius tai buvo vienintelės Liudytojams Mozambike žinomos „Karalystės salės“. Brolis Kaitanu Gabrielis, Masambos susirinkimo vyresnysis, pareiškė: „Mes esame dėkingi savo broliams visame pasaulyje, kurie prisidėjo prie šio projekto įgyvendinimo.“ Vienas jaunas Liudytojas prisiminė: „Kai buvome Kariku (tai „perauklėjimo stovyklos“, kuriose Jehovos Liudytojai buvo kalinami apie 12 metų), sakydavome: ‛Mes ištikimai laikysimės, ir Jehova mus apdovanos.’ Nauja Karalystės salė yra Jehovos atpildas.“ Jų žodžiai rodo jų didžiulį dėkingumą ir pasiryžimą šlovinti Jehovą.

Daug jaunuolių, dalyvavusių statyboje, užsidegė pionieriška dvasia ir po statybų pradėjo tarnauti reguliariaisiais pionieriais. Izabelė, jauna reguliarioji pionierė Mangos susirinkime, žiūrėdama į nepriekaištingai švarią Karalystės salę, dieną prieš jos paskyrimą pasakė: „Man tai yra pati gražiausia vieta Beiros mieste. Man didžiausias malonumas būti čia.“ Misionierius Adao Kosta paaiškino, kad vietinė valdžia padėjo duodama leidimą specialioms įvežimo procedūroms, nes ji žinojo apie Liudytojų sąžiningumą. Paskui jis pridūrė: „Nors mes labai pavargome, buvo džiugu matyti viso šio darbo vaisius Jehovos garbei ir šlovei.“

Dabar, kai koks nors draugiškas Beiros miesto gyventojas paklausia: „Tai kur yra jūsų bažnyčia?“, Liudytojai nurodo jam vieną iš dviejų naujų Karalystės salių atsakydami: „Tarptautinis kelias Avenida Akordu de Lusaka, tiesiai priešais ketvirtosios policijos kuopos nuovadą.“ Paskui jie pataiso: „Tik ne bažnyčia. Tai Karalystės salė!“

[Žemėlapis/iliustracijos 20 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

AFRIKA

Mozambikas

Beira

Maputus

[Šaltinio nuoroda]