„Mes visi esame viena šeima“

PASTARUOJU laiku visoje žemėje vyrauja religinis šališkumas ir rasizmas. Dėl etninių skirtumų žudoma, kankinama bei daromi kiti gėdingi žvėriškumai. Pagal organizacijos „Tarptautinė amnestija“ pranešimą, 1994 metais žmogaus teisių pažeidimas privertė daugiau kaip 23 milijonus žmonių visoje žemėje bėgti iš savo namų.

Vien Ruandoje įsižiebus konfliktui tarp tutsių ir hutų per smurtą buvo nužudyta maždaug 500000 žmonių ir daugiau kaip 2000000 asmenų tapo pabėgėliais. „Jehovos Liudytojai buvo ypač persekiojami, — pranešama Belgijos laikraštyje Le Soir, — nes jie atsisakė imti į rankas ginklą.“ Jehovos Liudytojai nesikiša į karinius konfliktus. Tačiau šimtai iš jų buvo nužudyti per smurtą. Tai primena Jėzaus žodžius jo mokiniams: „Kadangi jūs — ne pasaulio, ... jis jūsų nekenčia“ (Jono 15:19).

Viena Liudytojų šeima — Eženas Ntabana, jo žmona ir du vaikai — gyveno sostinėje Kigalyje. Eženas, aiškindamas savo kaimynams apie krikščioniškąjį neutralumą, dažnai kalbėdavo apie bugenviliją, vijoklinį augalą, augantį šilto klimato kraštuose (Mato 22:21).

„Kigalyje, — pasakodavo Eženas, — bugenvilija pražysta raudonais, rožiniais, o kartais baltais žiedais. Tačiau jie visi sudaro vieną šeimą. Tas pats ir su žmonėmis. Nors mūsų rasė, odos spalva ar etninė kilmė gali būti skirtinga, esame viena šeima — žmonija.“

Tragiška, kad Ntabanos šeima, nepaisant jos taikaus būdo ir neutralios pozicijos, žuvo nuo kraugeriškos minios. Tačiau jie mirė ištikimi. Galime būti tikri, kad Jehova Dievas įvykdys savo pažadą, duotą tokiems žmonėms, ir jie bus prikelti paveldėti pasaulį, kuriame nebebus šališkumo (Apaštalų darbai 24:15). Tuomet Ntabanos šeima kartu su kitais „gėrėsis taikos daugybe“ (Psalmių 36:11).