Legenda apie tvaną patvirtina Biblijos pranešimą

PASAULINIS Nojaus dienų tvanas yra istorinis faktas. Įvairios šio įvykio versijos pateikiamos daugelio viso pasaulio civilizacijų žodiniuose padavimuose. Afrikos šalyje Čade musajų gentis pasakoja apie Tvaną taip:

‛Kartą tolimoje vietovėje gyveno šeima. Vieną dieną tos šeimos mama panoro paruošti savo mylimiems šeimynykščiams ištaigingus pietus. Taigi ji pasiėmė grūstuvę, kad galėtų sumalti grūdus. Tuo laiku dangus buvo daug arčiau negu dabar. Iškėlus ranką net galima buvo jį paliesti. Ji malė grūdus iš visų jėgų, ir jos malamos soros greitai virto miltais. Tačiau bemaldama moteris neatsargiai per aukštai pakėlė grūstuvą ir išdūrė danguje skylę! Tuojau į žemę pradėjo lietis gausybė vandens. Tai buvo nepaprastas lietus. Lijo septynias dienas ir septynias naktis, kol visą žemę užtvindė vanduo. Lyjant lietui, dangus pakilo iki dabartinio aukščio — nepasiekiamai aukštai. Kokia nelaimė žmonijai! Nuo to meto mes praradome privilegiją liesti rankomis dangų.’

Įdomu, kad senovinių pasakojimų apie pasaulinį tvaną galima rasti visame pasaulyje. Apie jį pasakoja vietiniai Amerikos gyventojai, taip pat Australijos aborigenai. Detalės galbūt skiriasi, tačiau daugumoje pranešimų yra mintis, kad žemė buvo užtvindyta vandeniu ir kad tik keli žmonės išgyveno savo pasidarytame laive. Šios temos paplitimas patvirtina faktą, jog pasaulinis Tvanas tikrai įvyko, kaip tai pranešama Biblijoje (Pradžios 7:11-20).